GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Čia Manto įspūdingiausias radinys – daugiau kaip 10 kilogramų sveriantys 19-os šakų elnio ragai.   / Asmeninio archyvo nuotr.

Pavasarį miškuose – ragų radybos

Eglė KUKTIENĖ - 15:21 Kovo 19d. 2020

Tikriausiai nemažai žmonių miškus lanko vasaros gale, rudeniop – žinoma, grybauja ar uogauja. Tačiau miško gėrybės grybais ir uogomis nesibaigia – gerai pamaklinėjus galima rasti ir įspūdingų ragų. Arba ne tokių ir įspūdingų, tačiau pats rago radimo jausmas veikiausiai yra nustelbiantis patį radybų objektą. Tačiau vėlgi – kai ragų ieškojimas tampa hobiu, neabejotinai norisi ir įspūdingų trofėjų. Pasirodo, ragų ieškotojų bendruomenė Lietuvoje yra ne tokia jau maža – kai kurie šį hobį derina su medžiokle, kai kurie į mišką keliauja tik tam, kad rastų jau numestus ragus.

Prasidėjo nuo medžioklės

Štai ragų ieškojimo entuziastas Mantas Juozaitis pasakoja, kad šiam jo hobiui startas buvo duotas dar ankstyvoje vaikystėje.

„Viskas prasidėjo, kai man buvo aštuoneri. Tėvas nusivedė mane į medžioklę su varovais. Buvau varovas, su ryškia liemene.

Pati pirma pažintis su mišku buvo baisoka, vis bijojau, kad pasiklysiu, tačiau viskas sekėsi gerai ir jokių netikėtumų nenutikdavo.

Dabar net nebeatsimenu jau, kelintame varyme netikėtai radau nedidelį ragelį. Aš net nesupratau, kas ten yra – nunešiau parodyti tėčiui, o jis pasakė, kad tai jauno stirnino ragelis. Tiesa, po to pirmojo netyčia rasto rago, nors medžioklėse varovu būdavau nuolatos, ilgą laiką nieko rasti man nepavyko“, – pasakoja M. Juozaitis.

Stirnino ragai. Mantas pasakoja, stirninų ragus dažnai randantis tiesiog pievose. / Asmeninio archyvo nuotr. Reikalauja įgūdžių

Nuo mažų dienų miškuose su tėčiu laiką leisdavęs vyras sako, kad tiek medžioklė, tiek ragų ieškojimas atskirai – daug žinių ir įgūdžių reikalaujančios veiklos.

„Medžioklėje reikia labai daug žinių turėti. Ir ragų ieškojime taip pat. Reikia „draugauti“ su žemėlapiais, mokėti orientuotis miške, žinoti, kaip nepaklysti, arba paklydus rasti kelią atgal. Mokėti naudotis kompasu – būtina, jei neturi žemėlapio arba negali pagelbėti išmaniosios technologijos. 

Be to, reikia išmanyti laukinių gyvūnų gyvenimo ritmą, elgesį. Pavyzdžiui, būtina žinoti, kada šernės veda šerniukus, tuo metu jų negalima trukdyti, nes šernės būna pavojingos. Jei jau nutinka taip, kad miške vaikštant susitinki šernę su šerniukais, geriausiai būtų sustoti, nejudėti, stebėti situaciją ir palengva trauktis atgal. Instinktas gali liepti imti bėgti, bet jei bėgsite – šernė ims vytis, ir galiausiai rezultatas gali būti liūdnas“, – pasakoja pašnekovas.

Ieškant ragų reikia turėti nemažai žinių – draugauti su žemėlapiais, mokėti orientuotis miške, žinoti, kaip nepaklysti, arba paklydus rasti kelią atgal. Mokėti naudotis kompasu – būtina, jei neturi žemėlapio arba negali pagelbėti išmaniosios technologijos. Be to, reikia išmanyti laukinių gyvūnų gyvenimo ritmą, elgesį. Aut. past.

Briedžio ragelis. Pastarieji ragus neretai pameta pelkėse, krūmokšniuose. / Asmeninio archyvo nuotr. Būta ir ekstremalių susitikimų

Šernų, ypatingai anksčiau, Lietuvos miškuose tikrai buvo gausu. Tad nenuostabu, kad ir Mantui teko susidurti su šernais visai iš arti, tiesa – tąkart buvo baisu, tačiau davė vertingų pamokų.

„Miškuose jausdavausi jaukiai ir laukinių gyvūnų nesibaiminau tol, kol nesutikau šernės. Tada nežinojau, kaip elgtis. 

Buvome trise, vaikščiodami netikėtai užėjome didžiulę šernų bandą. Pirmiausia net nesupratome, kad netoliese yra šernai, nieko nesimatė, tik kažkas labai šnarėjo. Tad mes ėjome gilyn, o kai pamatėme, kas ten, buvo jau per vėlu. Šernai lėkė tiesiai į mus – dviese mes spėjome pabėgti, o trečiam komandos nariui teko ropštis į medį. Bėda, kad medyje nebuvo patogių šakų, tad jis įsikibo į kamieną, kaip į stulpą, kiek galėjo laikėsi, tačiau po truputį vis slydo žemyn, nes rankos nebelaikė. Šernas jo laukė apačioje, o mes stebėjome iš toliau situaciją ir kurį laiką nežinojome, ką daryti. Galiausiai pamatėme, kad kolega nebeišsilaikys, ėmėm mėtyti pagalius į šerną ir šiaip ne taip atbaidėme juos bei skubiai iš tos vietos pasišalinome“, – apie išties nelabai malonų susidūrimą pasakoja ragų ieškotojas. Vis dėlto dabar, sako Mantas, kai jau sukaupta daug žinių apie miško kasdienybę ir gyvūnų elgesį, giriose jis jaučiasi visiškai ramiai ir jaukiai. 

Mantas pasakoja anksčiau ragus pardavinėjęs, tačiau dabar pasilieka juos sau. Parduoda tik ragų nuolaužas arba ne itin gražius ragelius. / Asmeninio archyvo nuotr. Įspūdingiausi – per 10 kilogramų

Ragų ieškojimu intensyviai domėtis Mantas sako pradėjęs paauglystėje. Pirmiausia rinko informaciją apie tai, kada kanopiniai meta ragus, domėjosi, kur geriausia ragų ieškoti.

„Kai man buvo 15–16 metų, prasidėjo mano ragų radiniai. Daugiausia esu radęs elnių ragų, net nežinau tikslaus skaičiaus. Dvejus briedžio ragus, ir keletą kaukolių su ragais. 

Kol kas didžiausi ir įspūdingiausi būtent elnio ragai, rasti su kaukole. Jie sveria 10,2 kg ir sudaryti iš 19-os šakų“, – apie savo įspūdingiausią radinį pasakoja Mantas. 

Laukuose

Galima manyti, kad ragus rasti didelė tikimybė kur nors miško glūdumoj, šabakštyne – kur ragus besiruošiantis mesti kanopinis „užstringa“ ir pameta ten savo karūną.

Vis dėlto labai daug ragų randama net ne pačiame miške.

„Elnių ragų daugiausia randama rapsų laukuose, jaunuolynuose. Briedžių – pelkėse, krūmuose. Stirninų – taip pat pievose. Esu jų radęs pamiškėje, krūmokšniuose.

Ragų ieškoti galima ištisus metus, tačiau, be abejonės, pavasarį, kai meta ragus, radybų tikimybė didesnė. Ragų ieškotojų iš tiesų yra labai daug, o ir ieškojimas nenuspėjamas – čia juk ne grybai, kad vietas žinant būtų galima nuolatos kažką rasti“, – pasakoja ragų ieškojimo entuziastas. 

Ir parduoda

Mantas pasakoja anksčiau ragus parduodavęs, tačiau dabar parduodantis tik nelabai gražius ragelius arba rastas jų nuolaužas. Dailius ragus jis kaupia, saugo.

Iš ragų galima daryti dekoracijas namams, taip pat baldų detales, peilių rankenas ir pan.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Neįgaliųjų didžiausia stiprybė slypi siekyje visuomet tobulėti ir nugalėti negalią

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
13:32 Birželio 22d. 2020
img

Veiklusis šefas Edvinas Genys dangoraižius iškeitė į nuosavą daržą

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
15:43 Birželio 16d. 2020
img

Kamilė Šniukštaitė: ne žodžiais, o darbais žmones gydanti kineziterapeutė

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
16:00 Birželio 15d. 2020
img

Avalynės kūrėjų duetas savo sąjungą sutvirtino santuokos saitais

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
17:05 Birželio 13d. 2020
img

Jos kasdienybė – ląstelių spektakliai laboratorijoje

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
14:48 Birželio 10d. 2020
img

Prekybos olimpietė: „Tikiu darbu, o ne stebuklais“

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
08:12 Birželio 01d. 2020
img

Šilumos be tėvų globos likusiems vaikams reikia ir per karantiną

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
15:01 Gegužės 13d. 2020
img

Pakliuvo į karštąją koronoviruso zoną

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
16:38 Gegužės 05d. 2020
img

Buvęs narkomanas: „Narkotikų vartojimas – tik ledkalnio viršūnė“

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
11:01 Balandžio 29d. 2020

SKELBIMAI

touched by digitouch!