GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Kėdainių „Ryto“ progimnazijos bei Krakių M. Katkaus gimnazijų atstovai šiemet jungėsi ir prie  respublikinės pilietinės akcijos „Atminties kelias“, skirtos žydų genocido aukoms atminti.  / Organizatorių nuotr.

Net ir po septyniasdešimties metų skausmas nepasimiršta

Kristina MIRVIENĖ - 15:13 Spalio 14d. 2019

Nepaisant to, kad šiandieną ir Europos žydų tautos genocidą – Holokaustą – skiria jau daugiau nei septynios dešimtys metų, šis įvykis iki šiol šokiruoja savo mastais bei žiaurumu. 

Rugsėjo pabaigoje visoje šalyje tradiciškai buvo minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Prieš šios iniciatyvos kasmet jungiasi ir Kėdainių krašto bendruomenė, karo metais praradusi net keletą tūkstančių savo žydų tautos piliečių. O Kėdainių „Ryto“ progimnazijos bei Krakių M. Katkaus gimnazijų atstovai šiemet jungėsi ir prie respublikinės pilietinės akcijos „Atminties kelias“, skirtos žydų genocido aukoms atminti.

Pirmą kartą  

Abiejų rajono mokyklų mokiniai renginiuose, skirtuose paminėti Kėdainių krašto žydų genocido aukas, dalyvauja kasmet, tačiau prie Tarptautinės nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti komisijos inicijuotos akcijos „Atminties kelias“ Vilniuje šios rajono ugdymo įstaigos jungėsi pirmą kartą.

„Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos bendruomenė kasmet pamini Europos žydų genocido atminimo dieną. Kasmet keliaujame prie savo krašto masinių žydų žudynių vietų, čia su mokiniais dedame atminimo akmenėlius. 

Tuo tarpu prie renginio Vilniuje, skirto Holokaustui atminti, kartu su Kėdainių „Ryto“ progimnazija jungėmės pirmą kartą. Planuojame, kad tai galėtų tapti tradicija, kuri įtrauktų ir daugiau rajono mokyklų, nes renginys yra išskirtinis, mokinius praturtinantis žiniomis, patirtimi, dvasiškai“, – įsitikinusi Krakių M. Katkaus gimnazijos istorijos mokytoja Milda Laucienė.

Privalome kalbėti, mokyti savo vaikus, kad niekada nepamirštų šios tragedijos, nes ji palietė mus visus. Pasaulyje žmonių naikinimas tautiniu pagrindu vyksta ir šiandien, todėl negalime būti abejingi tautinei nesantaikai, netolerancijai. M. Laucienė

Izraelyje apsilankiusios rajono pedagogės Yad Vashem Bendruomenių slėnyje, kuriame įamžintos visoje Europoje išnaikintų žydų bendruomenių vietovės, surado ir Kėdainių kraštą, čia minimi Kėdainiai, Josvainiai, Krakės, Dotnuva ir kt. Sukrėtė 

Pedagogės pastebi, kad šiemet tradicinė akcija „Atminties kelias“ buvo kiek kitokia nei visad. Šį kartą renginį pagerbė ne tik iškilios šalies asmenybės, bet ir daugybė užsienio svečių.

„Šių metų „Atminties kelyje“ dalyvavo daug išskirtinių svečių – į Rūdininkų aikštę, anuomet buvusią žydų geto teritorijoje, atvyko Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kiti Seimo bei Vyriausybės nariai, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, prof. Vytautas Landsbergis, užsienio šalių ambasadoriai, delegacijos iš 8 Europos valstybių ir JAV,  litvakų grupė iš Izraelio, Lietuvos žydų bendruomenės, virš 600 mokinių ir mokytojų iš įvairių šalies mokyklų. Didelio dėmesio šių metų „Atminties kelias“, manau, sulaukė dėl šiemet vėl kilusios netolerancijos žydų istorijai, genocido klausimams“, – sako Kėdainių „Ryto“ progimnazijos istorijos mokytoja Jolanta Pleskutė.

„Rūdininkų aikštėje dvelkianti ramybė, susikaupimas, pakantumas, meninės kompozicijos jautria tyla bylojo apie Holokausto tragediją. 

Buvome nustebinti tuo, kiek daug žmonių susirinko ir prisijungė prie „Atminties kelio“, kokiam skaičiui žmonių rūpi mūsų praeities tragedija, žydų tautos likimas. 

Renginyje dalyvavusios, Holokaustą Vilniaus gete išgyvenusios žydės Fanios Brancovskajos prisiminimai sukrėtė, ir labai pritariu Panerių memoriale Seimo pirmininko V. Pranckiečio pasakytai minčiai, kad kaskart minėdami Holokaustą, išgyvename atgailą už skriaudą, padarytą žydų tautai. Jausdami tylią ir gilią šio paminklo žinutę, turime garsiai kalbėti, kad daugiau niekada joks genocidas nepasikartotų ir kad daugiau niekada nebereikėtų patirti to, ką sunku suvokti“, – sako pedagogės.

Tik diskusijose gimusių minčių dėka vaikai tvirčiau suvokia kiekvieno individo minčių ir veiksmų svarbą, suvokia savo asmeninę atsakomybę prieš tautą, šalį. J. Pleskutė

Šiais metais istorijos mokytojos Milda Laucienė ir Jolanta Pleskutė lankėsi tarptautiniame seminare Izraelyje, Jeruzalės mieste.Kad nepasikartotų

Pedagogės tvirtina, kad holokausto tema per pamokas prikausto kone visų mokinių dėmesį, mat šios tragedijos istorija sukrečia ir nuolat kelia klausimą, kaip tokia beprotybė buvo apskritai įmanoma. 

„Apie 300 metų trukusią Kėdainių žydų bendruomenės gyvavimo istoriją nutraukė Holokaustas. 1941 m. rugpjūčio 28 d. vietiniai pagalbininkai lietuviai, vadovaujami nacių, šalia Smilgos upelio sušaudė 2076 Kėdainių, Šėtos ir Žeimių žydus. Krakėse, Peštinukų kaime, panašiu metu buvo sušaudyti dar 1125 žydų tautybės asmenys iš vidurio Lietuvos – Krakių, Dotnuvos, Surviliškio, Gudžiūnų, Grinkiškio, Baisogalos miestelių. Netekus žydų bendruomenės, krašto miestai ir miesteliai nutilo, neliko savitos kultūros, žydiškų dainų ir šokių, nebuvo girdėti jidiš kalbos. Netekome savo piliečių, kurie Lietuvos teritorijoje gyveno beveik 600 metų. Ir tik likęs žydų architektūrinis paveldas nebyliai primena apie čia gyvenusius, svajojusius, kūrusius žmones.

Dažnai per pamokas su vaikais diskutuojame, kaip toks baisus dalykas kaip Holokaustas apskritai galėjo įvykti. Ir tik diskusijose gimusių minčių dėka vaikai tvirčiau suvokia kiekvieno individo minčių ir veiksmų svarbą, suvokia savo asmeninę atsakomybę prieš tautą, šalį. Juk Holokaustą savo rankomis vykdė ne jų idėjiniai vadai, o šimtai paprastų šalia mūsų gyvenusių žmonių.

Su mokiniais kalbame, kad suvokti savo atsakomybę svarbu ne tik istorinių kataklizmų priešakyje. Kiekvieno iš mūsų sprendimai ir veiksmai svarbūs šiandien ir kasdien, jie lemia, kokie bus mūsų namai, aplinka, gamta, mokykla, kaimas ar miestas, šalis, galų gale ir visas pasaulis“, – įsitikinusi J. Pleskutė.

„Privalome kalbėti, mokyti savo vaikus, kad niekada nepamirštų šios tragedijos, nes ji palietė mus visus. Pasaulyje žmonių naikinimas tautiniu pagrindu vyksta ir šiandien, todėl negalime būti abejingi tautinei nesantaikai, netolerancijai“, – pabrėžia M. Laucienė.

Lankėsi Izraelyje 

Šiais metais abi pedagogės lankėsi ir tarptautiniame seminare Izraelyje, Jeruzalės mieste.

„Izraelyje Yad Vashem institute pamatėme, kaip žydų tauta kasdien stengiasi išsaugoti ir vis dar tyrinėja vieną didžiausių savo tautiečių tragedijų. Ten surinkta milijonai įvairių dokumentų, nuotraukų, daiktų, susijusių su holokaustu. Informacijos mastai didžiuliai. Sukrėtė apsilankymas Yad Vashem Vaikų memoriale, Bendruomenių slėnyje, kuriame įamžintos visoje Europoje išnaikintų žydų bendruomenių vietovės. Šiame slėnyje yra ir Kėdainių kraštas, minimi Kėdainiai, Josvainiai, Krakės, Dotnuva ir kt. 

Izraelyje pasisėmėme idėjų, kaip įvairaus amžiaus mokiniams sklandžiau perteikti holokausto tematiką. Po šios kelionės prasiplėtė kolegų, besidominčių holokausto tematika, ratas, kuriame keičiamės idėjomis, mintimis ir veiklomis“, – kelionę prisimena pedagogės.

Mokytojos po renginių, skirtų Lietuvos žydų genocido aukoms atminti, paskatino savo mokinius pasidalinti mintimis, kurios sukosi jų galvose einant takais, kuriais žydai keliavo į savo masinių žudynių vietas.

• „Kai paliečiame holokausto temą, visuomet jaučiuosi lyg būčiau to dalimi, juntu kentėjusių žmonių skausmą lyg tuo metu pati būčiau gyvenusi.“ Inesa Stoškutė, Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija  

• „Holokaustas – tai laikas, kuomet žmonių protus ir širdis užtemdė blogis, kuris sunaikino tiek daug. Man tai yra nespėjusios išsipildyti svajonės, suniokoti gyvenimai ir atimtos gyvybės. Aš nesuprantu, iš kur gimsta toks žiaurumas, kaip toks nesuvokiamas blogis įleidžia šaknis žmonių širdyse.“  Raminta Bačiuliūnaitė, Krakių Mikalojaus Katkaus 

• „Holokaustas mane visada priverčia susimąstyti, sukrečia. Netekę žydų bendruomenės, praradome dalį mūsų kultūros, istorijų, žmonių, kurie galėjo tapti iškiliomis asmenybėmis, prisidėsiančiomis prie svarbių atradimų, Lietuvos ateities gerinimo. Labai gaila, jog įvyko tokia tragedija mūsų istorijoje, labai tikiuosi, kad dabar mokyklose ugdoma tolerancijos ir pakantumo dvasia lems, kad tokie įvykiai daugiau niekada nepasikartotų.“ Kristijonas Petlinskas, Kėdainių „Ryto“ progimnazija 

• „Kad holokaustas nepasikartotų, reikia kiekvienam savyje turėti daug meilės, pagarbos, pasitikėjimo, lygybės jausmo.“ Aušrinė Vancevičiūtė, Kėdainių „Ryto“ progimnazija.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Karininkas, nesvajojęs juo būti

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
15:14 Lapkričio 07d. 2019
img

Profesorius iš Kėdainių puoselėja svajonę apie kokybišką gyvenimą Lietuvoje

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
13:19 Spalio 25d. 2019
img

Nuo tarnautojo laiškų iki auksinės ir besąlygiškos meilės

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
Papildytas
13:39 Spalio 15d. 2019
img

Senjorai pradėjo naujus mokslo metus (GALERIJA)

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
Papildytas
09:52 Spalio 09d. 2019
img

Prie šachmatų sėdęs septynerių, dešimties jau dalyvauja Europos ir Pasaulio čempionatuose

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
09:50 Rugsėjo 25d. 2019
img

Pirmūnė turi prašymą: „Neklijuokite mums etikečių“

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
1
10:41 Rugsėjo 20d. 2019
img

Tarp trisdešimties geriausių projekto dalyvių – ir kėdainietis

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
15:25 Rugsėjo 19d. 2019
img

Pėsčiomis keliavo iš Vilniaus į Kėdainius

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
10:11 Rugsėjo 19d. 2019
img

Hipnozė ir paslaptingi jos pasauliai

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
15:20 Rugsėjo 17d. 2019
img

„Benzingalviai“ Vilčinskai: greičiausių brolių Lietuvoje tandemas

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
16:00 Rugsėjo 13d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!