GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Lietuvos Respublikos pasas  / Asociatyvi BNS nuotr.

Kaip Kėdainiuose sekasi gyventi neįprastų pavardžių turėtojams?

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 13:37 Sausio 23d. 2020

Neseniai buvo paskelbta, jog populiariausios pavardės Lietuvoje yra Kazlauskai, Jankauskai ir Petrauskai. Tiesa, skirtinguose regionuose šių pavardžių nešiotojų gausa skiriasi. Ir kalbant apie Kėdainius čia daugiausiai gyvena Petrauskų. Tokios pavardės tarsi nieko ir nestebina, tačiau išgirdus kokią neįprastesnę pavardę, suklustame, kartais lūpų kampučiai šiek tiek pakyla į viršų, o jei žmogus artimesnis, nevengiame ir per dantį patraukti. Pavyzdžiui, kaip reaguotumėte sutikę Žydelį, Miškinę ar Švedą? 

Žinoma, sakysite, jog šiais laikais nemėgstamą vardą ar pavardę galima pasikeisti ir visos problemos, jei tokių yra, išnyks. O moterims dar paprasčiau – tereikia tik ištekėti. Tik... niekada nežinai, kokia bus būsimo vyro pavardė. Vis dėlto Kėdainių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė pastebi, kad žmonės vis drąsiau keičia vardus ir pavardes.

Įdomu, kaip žmonėms, turintiems neįprastas pavardes ir neketinantiems jų keisti, sekasi su jomis gyventi, kokių kuriozų ar netikėtumų teko ar vis dar tenka patirti. 

Ieško sąsajų su mišku

Kėdainietė Gintarė Miškinė savo pavardę „gavo“ iš vyro, su kuria jai gyventi yra smagu ir dėl jos nei kiek neišgyvena. 

„Jaučiuosi puikiai, kadangi pati tokią pavardę pasirinkau. Mergautinė mano pavardė buvo ilga, todėl iškart žinojau, kad norėsiu sutrumpinto vyro pavardės varianto. Man pavardė labai graži, tikra lietuviška“, – juokiasi moteris.

Humoro jausmo nestokojanti Gintarė juokauja, kad po vestuvių suprato, ką reiškia turėti neįprastą pavardę.

Vaikystėje mes su vyru buvom klasiokai, tai labai puikiai pamenu, kad vardu jo niekas nevadindavo. Jis buvo labai aktyvus vaikas, tai visi ir sakydavo, kad miškinis kaip laukinis. G. Miškinė

„Ypatingai sunku būna viešosiose įstaigose: ligoninėje, seniūnijoje, pašte, savivaldybėje ir kt. Labai retai pavardė būna teisingai parašyta, – šypsosi neįprastos pavardės šeimininkė. – Bet šiaip pavardė tikrai netrukdo, priešingai, mes abu su vyru savo aplinkoje vis ieškom sąsajų su mišku. Neseniai persikėlėm į naujus namus, kurių interjero sprendimams įtakos padarė mūsų pavardė.“

Nors Gintarė savo pavardę pasirinko pati, tačiau aplinkiniai jos pasirinkimą supranta ne visada. 

„Aplinkiniai dažniausiai reaguoja dėl to, kad ji yra sutrumpinta ir dėl to skamba neįprastai. Tikrai esu sutikusi žmonių, kurie nesuprato, kodėl toks mano pasirinkimas ir jiems pavardė negraži“, – sako moteris.

Gintarė Miškinė sako, kad ypatingai sunku būna viešosiose įstaigose, nes labai retai pavardė būna parašyta teisingai. / Asmeninio archyvo nuotr. Miškinis = laukinis

Paklausta, ar vyras sulaukia kokių nors reakcijų dėl pavardė, Gintarė atskleidžia, kad yra buvę tokių atvejų, kai žmonės galvojo, kad tai yra pravardė, o ne pavardė. 

„Vaikystėje mes su vyru buvom bendraklasiai, tai labai puikiai pamenu, kad vardu jo niekas nevadindavo. Jis buvo labai aktyvus vaikas, tai visi ir sakydavo, kad miškinis kaip laukinis. Kitaip ir būti negalėjo!“ – juokiasi pašnekovė.

Ji prisiminė, jog vaikystėje ir paauglystėje vyro draugams nereikėjo jam galvoti net pravardės, nes turėjo išskirtinę pavardę.

„Tikrai taip, ir vaikystėje, ir dabar draugai dažniausiai vadina pavarde arba tiesiog mišku“, – šypsosi Gintarė.

Ji papasakojo ir vieną nutikimą, kuris pralinksmino ir ją pačią.

„Kartą kolegos žmona yra paklaususi savo vyro, kodėl Gytį taip negražiai vadina – Miškiniu? Jai neatrodė, kad čia gali būti pavardė“, – linksmai prisiminė moteris.

Neįprasta pavardė – vien pliusai

Nors pati Gintarė nešioja neįprastą pavardę, tačiau teigia, kad ir jai tenka susidurti su žmonėmis, kurių pavardės skamba kitaip nei įpratusios girdėti mūsų ausys. 

„Dabar dažniausiai neįprastumas būna pavardės sutrumpinime po vedybų. Turiu draugių, kurios pasirinko trumpas pavardes ir kurios skamba neįprastai. Tačiau aš į jas reaguoju labai teigiamai, – sako pašnekovė ir priduria įžvelgianti daugiau pliusų nei minusų turint įdomią pavardę. – Na, manau, pats išskirtinumas yra pliusas. O minusas dažniausiai būna toks, kad reikia dažnai pavardę kartoti, kol supranta teisingai.“

Dėl pavardės nekompleksuoja

Kėdainių rajono savivaldybėje dirbantis Romualdas Žydelis kuklinasi ir teigia, jog nėra nieko ypatingo turėti išskirtinę pavardę. Taip pat priduria, kad anksčiau daugiau dėmesio sulaukdavo dėl neįprastos savo pavardės, tačiau dabar tai būna itin retai.

„Ne vienas aš toks Kėdainiuose. Anksčiau kažkokių reakcijų būdavo, dabar jau labai retai. Anksčiau dar būdavo, kad kartais šypteldavo kas nors, o taip, kad perklaustų kažkas, nes neva juokauju, tai niekada. Gyvenime kompleksų dėl to tikrai neturėjau“, – patikina pašnekovas.

Jokios įtakos gyvenime, anot Romualdo, jo pavardė neturi.

„Ji nei trukdo, nei padeda. Čia, matyt, nuo žmogaus priklauso, kaip jis nusiteikęs – ar jį varžo, ar jis turi kažkokį kompleksą. O aš gyvenime dėl to problemų neturėjau“, – sako vyras.

Vaikystėje, paauglystėje patyčių ar užgaulių juokelių jis taip pat nesulaukdavo.

Čia, matyt, nuo žmogaus priklauso, kaip jis nusiteikęs – ar jį varžo, ar jis turi kažkokį kompleksą. O aš gyvenime dėl to problemų neturėjau. R. Žydelis

„Žinot, visi iš vardų, pavardžių pravardes darydavo, bet nebuvo jokių užgaulių ar piktybiškų“, – prisimena pašnekovas. 

Pravardę vis tiek gavo

Nors, rodos, turint tokią pavardę tarsi ir nereikėtų galvoti pravardės, tačiau R. Žydelio teigimu, jos vis tiek būdavo galvojamos.

„Galvodavo, būdavo, kad iš tos pavardės dar kokių nors trumpesnių pravardžių ar juokelių sukurdavo, bet niekas stačiokiškai, pašaipiai nevadindavo. Pavyzdžiui, prie „d“ pridėdavo dar „z“ ir gale kirtį uždėdavo, tai gaudavosi ŽydzelYs ir panašiai. Juk mokykloje visi kažką susigalvoja“, – prisiminimais linksmai pasidalijo pašnekovas.

Dėl pavardės jokioje kurioziškoje situacijoje ponas Romualdas atsidūręs taip pat nebuvo. Pačiam yra tekę bendrauti su savo bendrapavardžiais bei kitokiais įdomesnes pavardes turinčiais žmonėmis.

„Na ta įdomi ir neįprasta pavardė, kaip pažiūrėsi... Pavyzdžiui, Morkus. Atrodo, nieko keisto. O štai jei jo dukra, jau Morkutė. Jau gaunasi klasiokų visokie išvedžiojimai“, – šypsosi pašnekovas.

Paprašytas pasidalinti, kokie galėtų būti pliusai ar minusai, turint išskirtinę pavardę, vyras teigia jų neįžvelgiantis.

„Manau, nėra jokių. Tiesiog kaip duota žmogui, taip duota. Tuo neišsiskirsi, nepasižymėsi. Galbūt jautriam žmogui, kuris turi kokių nors kompleksų, pavardė turi kažkokios įtakos. Bet man tokio dalyko nėra“, – su šypsena sako Romualdas Žydelis.

Jonas Švedas teigia, besididžiuojantis savo neįprasta pavarde. / Asmeninio archyvo nuotr. Didžiuojasi išskirtine pavarde

„Sodros“ Kėdainių skyriaus vadovas linksmas ir humoro jausmo nestokojantis Jonas Švedas papasakojo ne vieną linksmą ir įdomią istoriją, susijusią su jo pavarde.

„Jaučiuosi gerai turėdamas tokią išskirtinę pavardę, netgi truputį didžiuojuos, nes Jonas Švedas buvo žymus  Lietuvos kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas. Mano tėvas irgi Jonas Švedas, norėjome ir sūnui duoti Jono vardą, bet gimė Kūčių dieną, per Adomines, tai tapo Adomu Švedu. Dukra ištekėjus pasirinko Eglės Švedės pavardę“, – apie pavardės istoriją kalbėjo Kėdainių skyriaus vadovas.

Kaip ir prieš tai kalbintas Romualdas Žydelis, taip ir J. Švedas teigia, jog tokia pavardė nei trukdo, nei padeda – tiesiog ji tokia ir gerai, tačiau kuriozų neišvengia.

„Kartais būna, kad sako, jog gal iš Švedijos esi kilęs, arba sako, gal esi kompozitoriaus Jono Švedo palikuonis. Būna, paklausia, ar moku švediškai“, – šypsosi pašnekovas.

Jokių patyčių ar juokelių J. Švedas vaikystėje ir paauglystėje taip pat teigia nepatyręs.

„Neturėjau jokios pravardės. Manau, dažnai pravardę duoda, jei pavardė būna ilga, sunkiai ištariama, o mano gi trumpa ir aiški“, – atrodytų savaime suprantamus dalykus dėstė ponas Jonas.

Įteiktas švediškas pasas

Vis tik gyvenimą neįprasta pavardė pralinksmina. 

„Kažkada seniai vien dėl pavardės buvau pakviestas į Kėdainių lietuvių ir švedų draugiją. Buvo man net pasas padarytas neva švediškas, humoristinis“, – juokiasi J. Švedas.

Jis pripažįsta, jog nors ir pats turi neįprastą pavardę, tačiau tenka nustebti ar suklusti, kai išgirsta kitų žmonių įdomias pavardes, į kurias reaguoja smagiai ir smalsiai. 

Kažkada seniai vien dėl pavardės buvau pakviestas į Kėdainių lietuvių ir švedų draugiją. Buvo man net pasas padarytas neva švediškas, humoristinis. J. Švedas

„Man keista pavardė Kaladė. Pažinojau tokį žmogų. Vis į jį pažiūrėjęs, imdavau galvoti apie malkas, – šypsosi pašnekovas. – Kai esi jau subrendęs, suaugęs žmogus, tai viskas normalu. Pažinojau vieną merginą Paršonytę, tai ji skubėjo kuo greičiau ištekėti, kad tik pavardę pasikeistų. Dabar keistis pavardę yra gerokai paprasčiau, o tada buvo vos ne vienintelis kelias – tuoktis.“ 

J. Švedas ne tik linksmai gyvena su įdomia pavarde, bet net ir pasidomėjo jos kilme. „Žinau, kad šios pavardės kilmė iš  liet. švèdas, švẽdas„švedų tautos žmogus“ arba „kas šveplas, kas blogas, negeras“. Taip rašoma Lietuvos pavardžių duomenų bazėje. Kiek žinau, ši pavardė Lietuvoje paplitusi tose vietose, kur švedai buvo žengę kovų žingsnį. Tai arba tikrai yra švediško kraujo, arba kažkokį žmogų kažkada imta pravardžiuoti švedu, o paskui ta pravardė tapo ir tikrąja pavarde“, – svarstė Jonas Švedas.

 Gaiva Petrauskienė sako, kad kai kreipiasi jaunieji rašyti prašymą dėl santuokos sudarymo turėdami įdomią pavardę, iš karto įtaria, kad turbūt ne iš Kėdainių rajono. Spėjimas dažniausiai pasitvirtina. / A. Barzdžiaus nuotr. Pavardžių keitimo ypatumai

Kėdainių rajono savivaldybės Civilinio metrikacijos skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė pažymi, jog 2019 metais dėl pavardės pakeitimo kreipėsi 50 žmonių, 2018 metais 44, 2017 metais 36, taigi žmonės tampa drąsesni ir dažniau kreipiasi dėl pavardės pakeitimo. 

„Dažniau kreipiasi moterys, kadangi motyvas būna susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę, nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai, po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę, kadangi to nepageidavo santuokos metu, taip pat po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę“, – moterų pavardžių keitimo motyvus vardijo skyriaus vedėja. 

Tuomet, kai kreipiasi vyrai, pasak G. Petrauskienės, dažniausias motyvas būna, kad nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę ar renkasi vieną iš tėvų pavardę. Tokiais motyvais vadovaujasi ir moterys, bet vyrai dažniau.

„Jeigu pareiškėjas nori turėti kitokią tradicinėje vartosenoje esančią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), tuomet civilinės metrikacijos įstaiga kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir vadovaujasi gautomis rekomendacijomis. Pavyzdžiui, jeigu pavardė Kasparavičius, tai gali pavardę pasikeisti į Kasparas, Butkevičius į Butkus ir taip toliau“, – pavardžių keitimo ypatumus aiškino pašnekovė.

Kiekviena pavardė turi savo regioną

Kaip žinote, nuo 2017 metų dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo galima kreiptis sulaukus 16 metų amžiaus. Anot G. Petrauskienės, tokių jaunų pareiškėjų taip pat sulaukiama. 

„Šiais metais pavasarį kreipėsi pareiškėjas pasikeisti pavardę, buvo leista pakeisti pavardę, pareiškėjas pasikeitė asmens dokumentą pagal naują pavardę, spalio mėnesį kreipėsi tas pats pareiškėjas pasikeisti pavardę į kitą, šiuo metu laukiame bylos iš Teisingumo ministerijos. Būna ir taip“, – sako skyriaus vedėja.

Per 28 savo darbo metus Kėdainių rajone neužregistravome nei vieno naujagimio tokiu vardu, Lietuvoje viena mergaitė Gaivos vardu pavadinta 2004 metais. G. Petrauskienė

Ji teigia, jog dirbant civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, „sutinka“ labai daug įvairių pavardžių. 

„Būna iš tų daugiau žinomų, kaip mano, pavyzdžiui, pavardė Petrauskienė ir labai negirdėtų pavardžių. Tuomet, kai kreipiasi jaunieji rašyti prašymą dėl santuokos sudarymo ir matau, kad įdomi pavardė, tai iš karto pagalvoju, kad turbūt ne iš Kėdainių rajono. Dažniausiai spėjimas pasitvirtina, kadangi kiekvienas rajonas turi savo pavardžių kilmę. Tokiu atveju klausi, kaip kirčiuoti pavardę, kad nepadarytum klaidos registruojant santuoką. Atveju būna labai įvairių, negalėčiau išskirti pavardžių, kadangi jos visos labai įdomios, su savo istorija“, – pasakoja G. Petrauskienė.

Per beveik trisdešimtmetį – nei vienos Gaivos

Ji pati apie savo įdomų ir neįprastą vardą Gaiva sako, jog jis iš tiesų nėra dažnas.

„Per savo darbo metus (28 metai) Kėdainių rajone neužregistravome nei vieno naujagimio tokiu vardu, Lietuvoje viena mergaitė Gaivos vardu pavadinti 2004 metais“, – nustebina moteris. 

Tačiau ji savo vardu džiaugiasi ir yra dėkinga savo tėvams, kad išrinko retą vardą. 

„Tai yra lietuviškas vardas, reikšmė – gaiva, gaivumas. Paauglystėje, studijų metais, sulaukdavau ir juokelių, tai „kompotas“, tai „kokakola“ ir panašiai, bet tai buvo tik keletas atvejų, kai kas nors replikuodavo išgirdę vardą Gaiva, – prisimena pašnekovė. –Geras dalykas yra tas, kad daugelis labai gerai įsimena vardą, kadangi jis yra retas.“ Civilinio metrikacijos skyriaus vedėjos žiniomis, Kėdainiuose yra dar 2 moterys vardu Gaiva.

„Gal yra ir daugiau, bet žinau tik tas 2“, – teigia Gaiva Petrauskienė.

2 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Meilės liepsną kursto ir ledinės maudynės

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
08:00 Vasario 14d. 2020
img

Kaip vingiuotas gyvenimas žmogų ištiesina

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
15:09 Vasario 12d. 2020
img

Mitai ir tikrovė: kiek šilumos iš tiesų yra Ispanijoje?

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
12:48 Sausio 30d. 2020
img

JAV mokytojavęs kėdainietis: „Šiuo metu esu visiškai patenkintas tuo, kur esu ir ką veikiu“

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
14:51 Sausio 14d. 2020
img

Kėdainiečio išradingumas: parduotuvę įkūrė keleiviniame autobuse

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
10:47 Gruodžio 29d. 2019
img

Grįšim „atgal į gamtą“ ar eisim ten, kur technologijos ves?

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
11:47 Gruodžio 18d. 2019
img

Saldi švenčių įžanga – „Vikondos“ darbuotojai surengė Kalėdinių pyragų dieną (GALERIJA)

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
18:32 Gruodžio 09d. 2019
img

Gyvenimo grožį ir prasmę atranda iš naujo

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
11:42 Gruodžio 04d. 2019
img

Pusšimtį santuokoje gyvenančios poros patarimas – supratimas ir abipusė meilė

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
16:09 Lapkričio 23d. 2019
img

Sonata Leščinskienė – atsidavusi slaugytoja su puikiu humoro jausmu

Svarbiausias užsiėmimas – kasdieninis gyvenimas
15:12 Lapkričio 22d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!