GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Kaip teigė programos organizatorė R. Daugėlaitė, dalyvės atrenkamos pagal aiškiai suformuotus išsikeltus tikslus, kurie turi būti realūs, ir parodytą motyvaciją programos paraiškoje.  / Brigitos Beniušytės nuotr.

Tarp trylikos mentorystės dalyvių – ir dvi kėdainietės

Rasa JAKUBAUSKIENĖ - 08:59 Birželio 15d. 2020

Balandį prasidėjo vienintelė mentorystės programa Lietuvoje, skirta kino ir TV industrijoje dirbančioms moterims „Lithuanian Shorts Mentorship“. Ši programa vyksta jau antrus metus iš eilės. Pernai joje dalyvavo dokumentinio filmo „Saulė Leidžiasi rytuose“ režisierė kėdainietė Agnė Dovydaitytė. O šiais metais naujų patirčių ir žinių semsis dar dvi kėdainietės Benita Paplauskaitė bei Gabrielė Monginaitė. 

Tobulina ne tik profesinius gebėjimus

Programos organizatorė ir viena iš lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian shorts“ įkūrėja Rimantė Daugėlaitė teigė, kad pagrindinis programos tikslas – padėti moterims atrasti savo talentus, suteikti trūkstamų žinių, skatinti atrasti naujas profesinio tobulėjimo galimybes bei ryžtingai tęsti karjerą kino ir TV srityse. 

„Šią programą sukūrėme remdamiesi užsienio ir Lietuvos mentorystės programų organizatorių praktikomis ir jų programų prototipais (EWA, „Women Go Tech“). Norėjome, kad ir Lietuvoje kino ir TV industrijos moterys turėtų galimybę gauti individualaus dėmesio iš industrijos profesionalų, kad tai būtų ne vienkartinė valandos konsultacija ar kelių valandų mokymai, o gerai suplanuotas ilgalaikis procesas, kurio metu dalyvės galėtų nuosekliai gilintis į jas dominčias profesines temas, sritis, – paaiškino pašnekovė. – Taip pat norime šioje programoje kalbėti ne tik apie profesinių gebėjimų tobulinimą, įgijimą, bet ir sudaryti galimybes pasigilinti į save, todėl be individualių konsultacijų su industrijos profesionalais, organizuojame programos metu ir asmeninio tobulėjimo mokymus (pernai vyko mokymai asmeninės lyderystės tema su dr. Alisa Miniotaite).“

Organizatorė atskleidė, kad jau po pirmojo programos sezono pamatė, jog mentorystė gali būti labai naudinga „platforma“ moterims įgauti daugiau pasitikėjimo savimi, pamatyti, kad net ir profesionalai ne visada žino visus atsakymus ir sprendimus.

„Programoje tiek pernai, tiek šiemet dalyvauja moterys, grįžusios iš studijų, įvairių projektų užsienyje, finansavimo, bendros gamybos galimybių Lietuvoje, neturinčios kino industrijos kontaktų, todėl ši programa stengiasi padėti įsitvirtinti industrijoje, sužinoti apie kino ir TV gamybos kompanijas, festivalius, institucijas. Taip pat tarp dalyvių yra savo pirmuosius kino projektus įgyvendinančių moterų, kurioms reikia profesionalo patarimo, pagalbos sudaryti planą ar strategiją“, – pasakojo R. Daugėlaitė. 

Ši programa skirta tik moterims, remiantis pastarųjų metų diskusijomis ir tyrimais apie moterų situaciją kino industrijoje, lyčių nelygybę, taip pat #MeToo skandalas tarptautiniu mastu nulėmė didėjantį dėmesį šioms temoms, tad mums rūpėjo į tai reaguoti ir pasitelkiant programą atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę kino industrijoje bei prisidėti prie moterų profesinio tobulėjimo įvairiose kino srityse. R. Daugėlaitė

Programa atspindi šių dienų realijas

Išgirdus mentorystės apibūdinimą, dėmesį patraukė tai, kad programa skirta tik moterims. Todėl nedvejodama programos organizatorės pasiteiravau, kodėl taip yra.

„Ši programa skirta tik moterims, remiantis pastarųjų metų diskusijomis ir tyrimais apie moterų situaciją kino industrijoje, lyčių nelygybę, taip pat #MeToo skandalas tarptautiniu mastu nulėmė didėjantį dėmesį šioms temoms, tad mums rūpėjo į tai reaguoti ir pasitelkiant programą atkreipti dėmesį į lyčių nelygybę kino industrijoje bei prisidėti prie moterų profesinio tobulėjimo įvairiose kino srityse, – aiškino R. Daugėlaitė. – Tik moterims skirta mūsų programa atsispyrė nuo dr. Linos Kaminskaitės-Jančorienės tyrimo „Moterys Lietuvos kino industrijoje“, kurio metu gauti duomenys parodė realią padėtį.

Pavyzdžiui, tyrimas atskleidė, kad tik vienas iš penkių filmų yra sukurtas moters. Taip pat programą tik moterims paskatino sukurti ir aktyvaus moterų kine ir televizijoje bendruomenės judėjimo „WIFT LT“ Lietuvoje atsiradimas. Šis judėjimas/iniciatyvinė grupė rengia kasmėnesinius neformalius kino ir TV industrijos moterų susitikimus, organizuoja konferencijas lyčių lygybės tema.“

Atrinkta tik trečdalis norinčių

Pasak R. Daugėlaitės, šiais metais į programos atranką buvo pateikta beveik trisdešimt skirtingų kino ir televizijos sričių atstovių paraiškų. Iš jų atrinkta 13 dalyvių. Praėjusiais metais skaičius buvo panašus. 

„Dalyvės atrenkamos pagal aiškiai suformuotus išsikeltus tikslus, kurie turi būti realūs, ir parodytą motyvaciją programos paraiškoje. Stengiamės atrinkti skirtingų kino ir TV sričių atstoves, kurioms būtent šiuo gyvenimo etapu labai reikalingas tam tikros profesijos lyderis (-ė), mentorius (-ė), kuris galėtų supažindinti su viena ar kita kino profesija iš arčiau, patarti scenarijaus rašymo, montažo režisūros, paraiškų rengimo, finansavimo paieškos ir kt. klausimais, – dalyvių atrankos kriterijus vardijo programos organizatorė. – Šių metų mentorių sąrašą sudaro 13 Lietuvos kino ir televizijos profesionalų.“

Dvi kėdainietės – dvi skirtingos istorijos

Tarp minėtų trylikos mentorystės programos dalyvių pateko ir dvi kėdainietės – Benita Paplauskaitė ir Gabrielė Monginaitė. 

Nuo vaikystės kinu besidominti Benita būtent tada ir suprato, kad jis taps jos profesija. Augdama ėmė atrasti ir naujus pomėgius, tačiau pastebėjo, kad kiekviena sudominusi sritis ar tema galiausiai siejasi su kinu. 

„Pabaigusi mokyklą išvažiavau į Londoną, kur studijavau kino subtilybes – mokiausi kurti, analizuoti filmus, atradau savo unikalų kino skonį, bendravau su žinomais kūrėjais ir buvau mokoma geriausių savo srities profesionalų. Įgijusi kino bakalauro laipsnį, grįžau į Lietuvą, persikėliau į Vilnių, kur dirbu įvairiuose kino festivaliuose, televizijos laidų, reklamų, muzikinių klipų ir meninių projektų režisiere, scenarijų autore. Šiuo metu pamažu pradedu labiau koncentruotis ties kinu, rašau kelis scenarijus, su kuriais ir dirbsiu mentorystės programos metu“, – apie savo susidomėjimą kinu pasakojo buvusi kėdainietė.

Šiuo metu pamažu pradedu labiau koncentruotis ties kinu, rašau kelis scenarijus, su kuriais ir dirbsiu mentorystės programos metu.  B. Paplauskaitė

Kiek kitokia yra Gabrielės atėjimo į kiną istorija. Prieš porą metų ji baigė grafinio dizaino bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Studijų metais daug ieškojo, kokia kūrybos išraiška jai priimtiniausia. Bet animacijos kūrimą iš naujo atrado jau baigusi studijas. 

Benita tikisi, kad po šios mentorystės programos pasistūmės į priekį su dabartiniais darbais. Taip pat tikisi, kad jausis drąsiau gavusi patarimų ar atsakymus į jai kurti filmus trukdančius klausimus.  Lauros Kazbaraitės nuotr. „Kadangi freelancinu jau apie 3–4 metus – turėjau galimybę dirbti prie daug įvairiausių projektų, išbandyti save ir žiūrėti, kas labiausiai patinka. Taigi, iki šiol užsiėmiau produkto dizaino kūrimu, įvairiausiais grafinio dizaino darbais, o galiausiai pradėjau kurti judesio dizaino darbus – logotipų animavimas, judantys baneriai, reklaminiai vaizdo įrašai, nesudėtingos animacijos, – pasakojo G. Monginaitė. – Šiuo metu kartas nuo karto dirbu su grafinio dizaino užsakymais, visgi, dauguma mano darbų sudaro įvairių animuotų video kūrimas, bendradarbiauju su įvairiomis studijomis ir agentūromis. 

Ateity norėčiau kurti tik animacijas. Iš tiesų, animaciniai filmai mane žavėjo jau gerokai anksčiau. Pamenu, jog svajojau kada nors sukurti kokį animacinį filmą, tačiau dėl man nežinomų priežasčių turėjau įsitikinimą, kad negaliu kurti animacijų, bet, pasirodo, kad galiu kurti, ką tik sugalvoju.“

Džiaugiasi būsima patirtimi

Tiek Benita, tiek Gabrielė iš mentorystės programos tikisi gauti ne tik profesinės, bet ir asmeninio tobulėjimo naudos.

„Mano mentore tapo animacinių filmų prodiuserė ir animacijos gamybos įmonės „ArtShot“ įkūrėja Agnė Adomėnė. Labai džiaugiuosi gavusi galimybę bendrauti ir semtis žinių būtent iš jos. O apskritai tikiuosi, jog mentorystės programa pagelbės man visiškai persikvalifikuoti į animatorės profesiją ir bent šiek tiek priartins prie animacinių filmų kūrimo, o taip pat tikiu, kad padrąsins ir įkvėps pasitikėti savimi dar labiau“, – mintimis dalijosi Gabrielė.

Benita tikisi, kad ši programa padės geriau pažinti ne tik Lietuvos kino industriją, bet ir pačią save, savo kūrybą, taps gera motyvacija koncentruotis į kino scenarijus ir judėti pirmyn. 

„Svarbiausia, tikiuosi gauti patarimų rašant bei tobulinant idėjas, finansavimo paraiškas. Po šios mentorystės programos viliuosi pasistūmėti į priekį su dabartiniais darbais. Taip pat tikiuosi, kad jausiuosi drąsiau gavusi patarimų ar atsakymus į man kurti filmus trukdančius klausimus, – vylėsi mergina. – Mano mentore tapo dramaturgė ir kino scenaristė Birutė Kapustinskaitė. Tai sužinojusi labai apsidžiaugiau, su šia mentore mano keliai šiek tiek susidūrė „Baltic Pitching Forum“ metu, kur ji pristatė savo scenarijų. Jau tada ši kūrėja mane stipriai įkvėpė žengti kino keliu, o dabar dar ir galėsiu ją vadinti savo mentore.“

Mentorystė – galimybių ir žinių „platforma“

Praėjusiais metais mentorystės programoje dalyvavo ir iš Kėdainių kilusi, bet Vilniuje šiuo metu gyvenanti Agnė Dovydaitytė. Šiandien ji dirba marketingo srityje, o po darbų dar užsiima dokumentinio filmo kūrimu. Prieš kelis metus grįžusi iš žurnalistikos studijų Londone, Lietuvoje su partneriu sukūrė savo pirmąjį ilgo metro dokumentinį filmą, kurį vėliau pristatė keliuose festivaliuose užsienyje. 

Nors, dalyvavusi mentorystės programoje, Agnė vis dar nesijaučia labai drąsiai kino profesionalų susitikimuose, bet, pasak jos, gavo daug grįžtamojo ryšio, žino, kad eina teisinga linkme. Brigitos Beniušytės nuotr.„Kadangi niekada nestudijavau kino kūrybos, pradėjusi kurti jaučiau žinių ir pasitikėjimo trūkumą. Tad išgirdusi apie mentorystės programą, labai apsidžiaugiau. Įveikiau atranką, o mano mentoriumi buvo paskirtas kino prodiuseris Lukas Trimonis“, – apie apsisprendimą dalyvauti programoje pasakojo Agnė.

Mentorystės užsiėmimai, pasak jos, yra kiekvienam labai individualūs, jokių oficialių paskaitų nebūna, pats susitari su mentoriumi ir nusprendi, ar tau geriau susirašinėti laiškais, ar gyvai susitikti kavinėje, o gal daugiau darbinėje aplinkoje, biure. 

„Mano atveju, su L. Trimoniu susitikdavome kartą per mėnesį, aš iš anksto pasiruošdavau klausimų, perspėdavau, apie ką norėsiu kalbėti (kartais apie teisinius klausimus, kuriant filmą, kartais apie finansavimo galimybes, projektų rašymą ar tiesiog paprašydavau grįžtamojo ryšio, papasakodavau filmo idėją ar pan.), – apie mentorystės eigą kalbėjo pašnekovė. – Mentoriai kino srityje gali ne tik konsultuoti rūpimais klausimais, bet ir suteikti praktinės patirties. Buvo tokių mentorių, kurie savo ugdytinius pasikviesdavo į filmavimo aikštelę ar net kartu pradėjo dirbti ties bendrais projektais. Kadangi aš dirbu daugiau su dokumentika, tokio poreikio mano atveju nebuvo, tad mano mentorystė vyko daugiau konsultacijų forma.“

Pati norėtų tapti mentore

Paklausta, ar dalyvaudama programoje gavo tai, ko tikėjosi, Agnė nė nedvejodama teigiamai linkčiojo galva.

„Tikrai taip. Nors vis dar nesijaučiu labai drąsiai kino profesionalų susitikimuose, bet gavau daug grįžtamojo ryšio, žinau, kad einu teisinga linkme, parašiau projektą kitam filmui, ties kuriuo dabar ir dirbame, tad tikrai negalėčiau prašyti daugiau, – džiaugėsi mergina. – Taip pat programos metu buvo keli bendri susirinkimai, kurių metu turėjome galimybę susipažinti ir su kitais mentoriais. Įgytos pažintys praturtino mane ne tik kaip kūrėją, bet ir kaip žmogų.“

Ateityje, jei tik galėčiau kažkam padėti ar patarti kokioje nors srityje, tikrai norėčiau ir pati tapti mentore. A. Dovydaitytė

Pabuvusi mokine, Agnė neatmeta galimybės ateityje taip pat tapti kieno nors mentore.

„Prieš šią programą, dar studijų laikais, dalyvavau universiteto organizuojamoje mentorystės programoje. Ji taip pat man be galo padėjo pasiruošti baigiamųjų egzaminų laikotarpiui, pasiryžti palikti Londoną, šiek tiek atidėti žurnalistiką į šalį ir atsiduoti kinui. Labai vertinu tokį tobulėjimo būdą – mentorystę. 

Manau, tai be galo naudinga jaunam žmogui. Jis gali be baimės ir gėdos klausti įvairiausių klausimų, gauti nuoširdžius atsakymus, patarimus. Žinoma, toks bendravimas naudingas ir patiems mentoriams. Jie atsinaujina savo žinias, susipažįsta su naujais talentais bei padeda kažkam priartėti prie svajonės. O šis jausmas, manau, neįkainojamas. Ateityje, jei tik galėčiau kažkam padėti ar patarti kokioje nors srityje, tikrai norėčiau ir pati tapti mentore“, – šypsojosi A. Dovydaitytė.

Kėdainiai – visada širdyje

Visų trijų talentingų kūrėjų iš Kėdainių pasidomėjau, gal artimiausiu metu galima tikėtis kokio nors filmo apie gimtąjį miestą. Merginos neslepia, kad minčių yra visokių.

„Labai smagu sulaukti tokio klausimo, nes kaip tik neseniai pradėjau svarstyti apie šią galimybę. Esu labai sentimentalus žmogus, man Kėdainiai reiškia labai daug, vis dar gana dažnai čia grįžtu, nes Kėdainiuose gyvena mano tėveliai, močiutė, giminės. Kadangi esu vaidybinio kino kūrėja, greičiausiai mano filmas nebūtų apie pačius Kėdainius, bet labiau apie tam tikrus dalykus, kurie būtų savi šiame mieste gyvenantiems žmonėms. Ne tik neatmetu galimybės, bet net ir labai norėčiau nufilmuoti filmą šiame mieste ir tikiuosi, kad netolimoje ateityje to imsiuosi“, – paslaptingai kalbėjo Benita.

Panašių sentimentų gimtosioms vietoms turi ir Gabrielė.

Gabrielė atskleidė, kad, jeigu kada nors ateityje kurtų kokį nors filmą apie gimtąjį kraštą, tai pasirinktų mylimą vietą šalia Kėdainių – Paobelį. Asmeninio archyvo nuotr. „Galbūt kada nors ateityje, jeigu kurčiau, tai apie mylimą vietą šalia Kėdainių – Paobelį. Manau, gimtasis kraštas dažnai atsispindi kūrėjo darbuose, vienaip ar kitaip, galima tai įžvelgti“, – šypsojosi mergina.

Savo pirmąjį filmą jau sukūrusi Agnė teigė, kad jame galime pamatyti nemažai vaizdų būtent iš Kėdainių apylinkių.

„Na, manau, kad vaikystės kraštas kiekvienam kūrėjui turi daug įtakos jų tolimesnei kūrybai ir asmenybei. Štai ir mūsų pirmojo filmo didelė dalis buvo nufilmuota būtent Kėdainių rajone. Kol kas filmo grynai apie Kėdainius neplanuoju, bet, tikiu, kad miesto įtaka atsispindės ir kituose projektuose. Pavyzdžiui, Kėdainiuose užaugau pramonės rajono pašonėje, manau, tai viena iš priežasčių, kodėl ir šiandien filmuose bei kūryboje mėgstu industrinę architektūrą, pramoninius pastatus bei jų santykį su gamta ir žmonėmis“, – atskleidė A. Dovydaitytė.

Ateities planai

Pasiteiravus apie ateities planus, Gabrielė atskleidė, jog artimiausiu metu daugiausiai dėmesio nori skirti sau.

„Mano artimiausi planai labiau yra asmeniški, norisi po „privalomųjų“ darbų, kuriuos turiu atlikti klientams, daugiau eksperimentuoti, bandyti ir ieškoti savojo animacijų braižo, daug piešti ir/ar kurti animuotus sketch‘us“, – trumpai savo artimiausią ateitį apibrėžė G. Monginaitė.

Pamenu, jog svajojau kada nors sukurti kokį animacinį filmą, tačiau dėl man nežinomų priežasčių turėjau įsitikinimą, kad negaliu kurti animacijų, bet, pasirodo, kad galiu kurti, ką tik sugalvoju. G. Monginaitė

Tuo metu Agnė, kaip jau minėjo, padrąsinta mentorystės programos, parašė projektą kitam dokumentiniam filmui ir gavo finansavimą. 

„Viskas susiklostė sėkmingai ir šiuo metu su Lietuvos kino centro stipendija kino kūrėjams tiriame naują temą, rašome filmo scenarijų, renkamės visą reikalingą medžiagą tolimesniems darbams. Pasibaigus karantinui keliausime apžiūrinėti vietoves, kurios galbūt bus tinkamos filmavimui ar pažadins naujas mintis, idėjas“, – ateities planais dalijosi kėdainietė.

Benita šypsosi, jog visada išsikelia sau per daug tikslų, yra pratusi iš savęs daug reikalauti, tad pastaruoju metu stengiasi juos bent jau labiau koncentruoti į vieną sritį – kiną. 

„Jau karantino metu prisėdau susirašyti visų savo idėjų ir nuolat skaitau, žiūriu filmus, klausau nuotolinių mokymų apie scenarijų rašymą, kryptingai dirbu ties savo mentorystės tikslais. Mano didžiausi planai: artimiausiu metu parašyti kelis scenarijus, kuriuos jau ilgą laiką atidėliojau, susirasti įvairių programų, kurios padėtų toliau tobulėti, nuolat bendrauti ir konsultuotis su mentore, o pabaigus šią programą planuoju ir sukurti debiutinį savo filmą. Taip pat turiu ir kitą, kol kas kiek slaptą kūrybinį projektą, susijusį su rašymu, kuris man teikia didžiulę laimę. Pažadu juo pasidalinti su kraštiečiais, kai tik būsiu pasiruošusi!“ – džiugiai ir intriguojančiai pokalbį baigė Benita.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Kėdainiškių šeima Tailande buvo įstrigusi dviem mėnesiams

Savam krašte net saulė ryškesnė
09:02 Liepos 08d. 2020
img

Ant Dotnuvos parduotuvės nutūpė angelas

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:52 Birželio 09d. 2020
img

Kėdainių rajono gyventojai – Prezidento apdovanojimas (ATNAUJINTA)

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:46 Gegužės 14d. 2020
img

Rasa Paulauskaitė: „Visada žinojau, kad būsiu gydytoja“

Savam krašte net saulė ryškesnė
12:02 Gegužės 08d. 2020
img

Gera kraštiečio idėja įgauna pagreitį

Savam krašte net saulė ryškesnė
14:08 Kovo 19d. 2020
img

Aukščiausios prabos lietuvio laimė – gimtinėje

Savam krašte net saulė ryškesnė
17:00 Kovo 10d. 2020
img

Ar Kėdainių istorija sudomins Lietuvos kino kūrėjus?

Savam krašte net saulė ryškesnė
12:57 Kovo 05d. 2020
img

Kario tarnyba prasideda, bet niekada nesibaigia

Savam krašte net saulė ryškesnė
08:00 Vasario 16d. 2020

SKELBIMAI

touched by digitouch!