GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Minint Liublino unijos 450-ąsias metines, Evangelikų reformatų bažnyčioje koncertavo choras iš Liublino su ištisa XVI a. programa.   / Džestinos Borodinaitės nuotr.

Liublino unijos 450-osioms metinėms – iškilmingas koncertas

Džestina BORODINAITĖ - 14:53 Rugsėjo 04d. 2019

 

Minint Liublino unijos, sujungusios Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos Karalystę į vieną politinį darinį, 450-ąsias metines, į Kėdainius atvyko atlikėjai iš Lenkijos – Grzegorzo Gerwazo Gorczyckio sarmatų choras, Schola Gregoriana Silesiensis ir trombonų grupė „Trombastic“. Svečiai pristatė gausią XVI a. muzikos kūrinių programą.

Turime vertinti partnerystę

„Tokių renginių, skirtų Liublino unijai Lietuvoje, mano žiniomis, šiemet labai daug nebuvo, todėl džiugu, kad Kėdainių mieste, kuriame 1655 m. spalio 20 d. Liublino unija buvo formaliai nutraukta, svečiuojasi choras iš Liublino su ištisa XVI a. koncertine programa. 

Visada bandome nenusigręžti ir apie tai kalbėti. Muziejaus iniciatyva rengiamoje „Radviliadoje“ ar Česlovo Milošo festivalio metu taip pat dažnai yra kalbama abiejų tautų istorinio bei kultūrinio bendrumo temomis. Tai buvo labai svarbi mūsų istorijos dalis ir neturėtume vertinti visko pagal šiuolaikines trumpalaikes simpatijas ar antipatijas. 

Juk šiuo metu Rusijos grėsmė vėl skatina Lietuvą ir Lenkiją vienytis bei tapti viena svarbiausių priežasčių vėl gerėti šalių ryšiams. Todėl negalime to pamiršti, turime vertinti partnerystę ir savo kaimynus“, – apie Kėdainiuose surengtą Liublino unijos minėjimą kalbėjo Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje iškilmingo renginio dalyviai klausėsi šventinio „Vivat!“ koncerto „Missa Te Deum“ Krzysztofa Borka, skirto šiam didžiam įvykiui paminėti.

Anot Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, Liublino unija turėjo labai didelę ir svarbią reikšmę: „Jos dėka Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federalinę valstybę.“/ D. Borodinaitės nuotr. Turėjo svarbią reikšmę

Anot R. Žirgulio, Liublino unija turėjo labai didelę ir svarbią reikšmę.

„Pirmiausia todėl, kad jos dėka Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federalinę. Reikia prisiminti, kad ši politinė sąjunga atsirado tikrai ne per vieną dieną. 

Jau nuo XIV a. pabaigos, kada Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila susituokė su Lenkijos karalaite Jadvyga ir tapo Lenkijos valdovu, mes visą laiką turėjome vadinamąją personalinę uniją su Lenkija. Bet tai nebuvo sujungtos valstybės. O poreikis bendrai sąjungai ilgainiui didėjo dėl XIV a. iškilusios Vokiečių ordino grėsmės. 

Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčioje iškilmingo renginio dalyviai klausėsi šventinio „Vivat!“ koncerto „Missa Te Deum“ Krzysztofa Borka, skirto Liublino unijos jubiliejui paminėti./ D. Borodinaitės nuotr. Sprendimas kurti bendrą valstybę su Lenkija buvo reikalingas ir dėl kylančios karinės grėsmės iš Maskvos bei nuo 1558 m. prasidėjusio Livonijos karo, kuomet Maskvos caras Ivanas Rūstusis norėjo „iškirsti“ langą į Europą ir prieiti prie neužšąlančių Baltijos uostų. 

Būtent tai privertė daryti išvadas ir paskatino mus Liublino unijos sąjungai. Tai buvo svarbus žingsnis stiprinant gynybą ir užtikrinant laisvę nuo išorės agresorių“, – apie Liublino unijos svarbą Lietuvai kalba R. Žirgulis.

Sėkmingiausia sąjunga

„Ne paslaptis, kad Lietuvoje labai dažnai kalbama, jog Lietuva nebuvo lygiavertė Lenkijai. Mano nuomone, ar tai būtų valstybių sąjunga, ar tai būtų dviejų žmonių sąjunga, gali nutikti tiek gražių, tiek ir mažiau gražių momentų. 

Na, bet kaip ten bebūtų, vis tik Liublino unija buvo pati ilgiausia, pati sėkmingiausia Europos valstybių unija vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais jaunaisiais laikais iki pat apšvietos laikotarpio, padėjusi išsaugoti mūsų valstybingumą iki pat XVIII amžiaus pabaigos“, – pabrėžia R. Žirgulis.

Istoriniai faktai

Liublino unija – 1569 m. liepos 1 d. Liubline LDK ir Lenkijos sudaryta unija (karaliaus patvirtinta liepos 4 d.), kuria sudaryta nauja valstybė – Abiejų Tautų Respublika. 

Liublino unija buvo epochos įvykis, kuris daugeliui metų nustatė politinę ir visuomeninę tvarką Vidurio ir didžiąja dalimi – Rytų Europoje.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Ar tikrai iš naujo atrandame poilsį Lietuvoje?

Savam krašte net saulė ryškesnė
08:46 Liepos 14d. 2020
img

Kėdainiškių šeima Tailande buvo įstrigusi dviem mėnesiams

Savam krašte net saulė ryškesnė
09:02 Liepos 08d. 2020
img

Tarp trylikos mentorystės dalyvių – ir dvi kėdainietės

Savam krašte net saulė ryškesnė
08:59 Birželio 15d. 2020
img

Ant Dotnuvos parduotuvės nutūpė angelas

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:52 Birželio 09d. 2020
img

Kėdainių rajono gyventojai – Prezidento apdovanojimas (ATNAUJINTA)

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:46 Gegužės 14d. 2020
img

Rasa Paulauskaitė: „Visada žinojau, kad būsiu gydytoja“

Savam krašte net saulė ryškesnė
12:02 Gegužės 08d. 2020
img

Gera kraštiečio idėja įgauna pagreitį

Savam krašte net saulė ryškesnė
14:08 Kovo 19d. 2020
img

Aukščiausios prabos lietuvio laimė – gimtinėje

Savam krašte net saulė ryškesnė
17:00 Kovo 10d. 2020
img

Ar Kėdainių istorija sudomins Lietuvos kino kūrėjus?

Savam krašte net saulė ryškesnė
12:57 Kovo 05d. 2020

SKELBIMAI

touched by digitouch!