GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
24-erių Dovydas Dubinka praėjusiais metais įrodė, kad visos svajonės yra pasiekiamos, kai noro ir atsidavimo apstu: jaunas kėdainietis žengė į aukščiausiąją Vokietijos amerikietiškojo futbolo lygą ir vilkėjo 49-uoju numeriu žymėtais Hildesheimo „Invaders“  / „JonKay Photography“ nuotr.

Amerikietiškojo futbolo (!) entuziastas iš Kėdainių

Justina ŠVEIKYTĖ - 13:25 Sausio 24d. 2019

Kuomet dvyliktoje klasėje kėdainiečio Dovydo DUBINKOS (24) bendraklasiai paryčiais kildavo stebėti finalinių Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) varžybų, pats jaunuolis paniro į Lietuvoje absoliučiai nepopuliarų ir netgi svetimą sportą – amerikietiškąjį futbolą.

Nė nenutuokė tuo metu vaikinas, kad šis jėgos sportas ne tik taps kur kas daugiau negu pomėgiu, bet dargi padarys milžinišką įtaką veikiausiai visam jo likusiam gyvenimui.

Iš paprasto aistruolio, varžybų transliacijas stebinčio internetu, prieš trejus su puse metų D. Dubinka Turkijoje pirmąsyk amerikietiško futbolo aprangą apsivilko pats.
O prieš metus jis stojo ginti aukščiausioje Vokietijos lygoje rungtyniaujančio Hildesheimo „Invaders“ klubo garbę ir apsivilko 49-uoju numeriu žymėtus ekipos marškinėlius, tapdamas pirmuoju lietuviu šios komandos istorijoje.

Negana to, D. Dubinka ne vien stumdosi aikštėje – jis amerikietiškojo futbolo žinią neša į Lietuvą ir daug prisideda prie šios sporto šakos plėtros bei populiarinimo savo gimtinėje.

Krepšinio šalyje krepšinio nepamilo

„Gimiau ir užaugau krepšinio šalyje, tačiau – paradoksalu – susidomėjau sporto šaka, kuri tuo metu nė nebuvo kultivuojama Lietuvoje, – šypteli D. Dubinka. – Pirmiausia apie amerikietiškąjį futbolą sužinojau iš amerikiečių filmų. Dar mokykloje susidomėjau, pradėjau sekti naujienas, žiūrėti transliacijas internetu, o rimčiau į tai pažvelgiau universitete. Užsinorėjau amerikietiškąjį futbolą išbandyti pats. Puikiai supratau, kad sėdėti palinkus prie kompiuterio ekrano – viena, o pačiam sportuoti, varžybas stebėti gyvai, būti viso to dalimi – visai kas kita.“

Aš jokiu būdu nesakau, kad krepšiniu domėtis nereikia – krepšinis juk religija! Bet bėda ta, kad mūsų šalyje daug investicijų atitenka krepšiniui, taip į užribį nustumiant kitas sporto šakas.  D. Dubinka

Studentų mainų programa nuvedė į Turkiją

Baigęs Kėdainių „Atžalyno“ gimnaziją, logistikos ir prekybos kėdainietis stojo mokytis į Aleksandro Stulginskio universitetą. Antrojo kurso pabaigoje vaikinas galėjo pildyti dokumentus „Erasmus“ studentų mainų programai ir trečiojo kurso pradžioje pusmečiui išvykti į užsienį.

„Siūlomų universitetų sąraše išvydęs Turkijos Izmiro miesto universitetą, nedvejojau: jame buvo galimybė sportuoti amerikietiškąjį futbolą „Ege Dolphins“ komandoje. Buvau tikras, jog neprašausiu: patobulėsiu moksluose, nes tai – ekonomikos universitetas, o mano studijų kryptis buvo būtent tokia, ir anglų kalbą sutvirtinsiu, ir sportuosiu“, – prisimena D. Dubinka, iki tol amerikietiško futbolo pasaulį pažinęs tik internete, stebėdamas stipriausio pasaulyje čempionato – NFL (National football league, liet. – JAV Nacionalinės futbolo lygos) varžybas.

Norėdamas palengvinti Kauno „Dukes“ amerikietiškojo futbolo komandos situaciją, kėdainietis Dovydas Dubinka laikinosios sostinės žaidėjams iš Vokietijos atvežė naujų šalmų, pirštinių, apsaugų bei drabužių. Su sportininkais dalijasi savo patirtimi, surengė stovyklą. Kauno „Dukes“ nuotr.Ėjo žinodamas, kad žaisti negalės

Izmire įvyko pirmoji D. Dubinkos pažintis su šia sporto šaka akis į akį.

„Išvykdamas žinojau: net ir prasibrovęs į universiteto komandą, kas buvo mano svajonė, rungtyniauti negalėsiu. Priežastis paprasta – Lietuvoje tuo metu nebuvo amerikietiškojo futbolo federacijos. Jeigu nėra federacijos – nėra galimybės turėti žaidėjo licencijos. Jeigu licencijos neturi – ir žaisti negali“, – pasakoja D. Dubinka, amerikietiškojo futbolo aprangą pirmąsyk apsivilkęs Izmiro universiteto „Ege Dolphins“ komandoje 2015 metais.

Išbėgti į aikštę kraštietis būtų galėjęs tik su viena sąlyga – jeigu būtų pasiryžęs likti Turkijoje studijuoti. „Kai mano tėvai išgirdo apie tokią galimybę, jiems plaukai piestu pasistojo. Nieku gyvu nebūtų pritarę mano sprendimui“, – neabejoja kėdainietis.

Pateko į universiteto komandą

Net ir puikiai suprasdamas realybę, kurioje geriausiu atveju – tik dalyvavimas Izmiro universiteto „Ege Dolphins“ komandos treniruotėse ir varžybų stebėjimas nuo atsarginių žaidėjų suoliuko, D. Dubinka su nerimu laukė atrankos į šią ekipą.

„Atrankoje dalyvavo maždaug penkiasdešimt studentų. Tikrino fizinį pasiruošimą – greitį, jėgą. Nors ruošiausi, sportavau, prieš atranką labai jaudinausi, bet pasirodžiau neprastai. Po kurio laiko gavau kvietimą į treniruotes. Atranką įveikė trisdešimt studentų – kiek daugiau negu pusė bandžiusių. Mus, naujokus, prijungė prie patyrusių žaidėjų“, – pasakoja D. Dubinka.

Džiaugėsi jam suteikta galimybe

Dovydo dienos „Erasmus“ programoje skriejo tuo pačiu ritmu: nuo ryto iki vėlyvos popietės – paskaitos, vakare – treniruotė, savaitgaliais – varžybos.

„Nė vienos treniruotės nepraleidau, o varžybas stebėjau nuo suolelio. Džiaugiausi tuo, ką turiu. Esu iš mažos šalies, iš nedidelio miesto. Daug man ir nereikia, – šypteli jaunas kėdainietis, vienintelis lietuvis universiteto amerikietiškojo futbolo komandoje „Ege Dolphins“. – Širdies matant, kaip žaidžia kiti, o aš – ne, neskaudėjo. Juk supratau, kad esu visiškai „žalias“ ir komandai nepadėsiu. Buvau laimingas tiesiog galėdamas būti viso proceso dalimi. Džiaugiausi emocijomis, kurios užplūsdavo treniruočių ar varžybų metu. Aš juk ilgai svajojau apie tai.“

Nė vienos treniruotės nepraleidau, o varžybas stebėjau nuo suolelio. Džiaugiausi tuo, ką turiu. Buvau laimingas tiesiog galėdamas būti viso proceso dalimi. Esu iš mažos šalies, iš nedidelio miesto. Daug man ir nereikia. D. Dubinka

Džiaugiasi tautiečio sėkme

Tarp kitko, tuo metu, kai D. Dubinka studijavo Turkijoje, JAV Nacionalinės futbolo lygos duris pravėrė lietuvis, buvęs disko metikas Tautvydas Kieras, pasirašęs trejų metų sutartį su NFL rungtyniaujančiu Kanzas Sičio „Chiefs“ klubu.

„Tautvydas – pirmasis lietuvis NFL. Tai yra wow. Tiesa, sportininkas gavo traumą ir iškrito, apmaudu, bet vien tai, kad lietuvis, kuris išvyko į JAV studijuoti ir iškilo taip aukštai šiame sporte, yra labai, labai prasminga. Tokie dalykai parodo, kad esame gabūs daug kam, kad esame talentingi ne vien krepšinyje. Gerose Europos amerikietiškojo futbolo komandose yra dar keli lietuviai, kurie emigravę pradėjo žaisti, ir jiems sekasi visai neblogai. Tautiečiai Lietuvos vėliavą pasaulyje ir garsina šalį iš gerosios pusės“, – didžiuojasi D. Dubinka.

Kėdainietis Dovydas Dubinka  (kairėje) amerikietiškojo futbolo aprangą pirmąsyk apsivilko 2015 metais, Izmiro universiteto „Ege Dolphins“ komandoje. Nuotraukoje – su pirmuoju savo treneriu. Asmeninio archyvo nuotr.Kuo traukia pavojingiausias pasaulio sportas?

Amerikietiškasis futbolas patenka į pačių pavojingiausių ir traumingiausių sporto šakų dešimtuką. Kuo gi viena traumingiausių sporto šakų pasaulyje pritraukė kėdainietį D. Dubinką?

„Tai – regbio pagrindu sukurtas jėgos sportas, kuriame save atranda patys įvairiausi atletai. Čia reikia ir mažų, ir didelių sportininkų, gali žaisti žemi, greiti, gali žaisti aukšti, stambaus sudėjimo žmonės. Amerikietiškajame futbole susiplaka kelios sporto šakos – ir bėgimas, ir kamuolio metimas, ir spyrimas. Jame labai daug strateginių pozicijų – tiek gynyboje, tiek atakose. Daug kas sako, kad tai – kaip šachmatai: galvoti reikia labai daug. Susideda greitis, jėga ir mąstymas. Taisyklių – begalė, – teigia kėdainietis. – Aš žinau, jog ši sporto šaka yra pavojinga. Bet... kai ji beprotiškai patinka, apie pavojus negalvoji. Kaip ten bebūtų, ganėtinai pavojinga ji tik Amerikoje, nes ten didžiausi smūgiai ir didžiausia jėga. Europoje ji mažiaupavojinga.“

Tiesa, ir pačiam D. Dubinkai teko būti vieno nemalonaus įvykio aikštėje liudininku: „Ege Dolphins“ treniruotės metu vienas vaikinas panaudojo blogą techniką, ir komandos draugas jam į pilvą trenkė galva. Išsyk iškvietėme greitąją, bet procesas nenutrūko, plušome toliau.“

Lyderiai Senajame žemyne

Patirtis Turkijoje vaikino ne tik kad neatmušė nuo noro sportuoti amerikietiškąjį futbolą, bet priešingai – dargi „užkabino“ dar labiau.

„Norėjau tęsti šį sportą toliau. Gavau pasiūlymą iš Vokietijos, ten rungtyniavau trejus metus. Šios valstybės amerikietiškojo futbolo lyga Europoje – pati stipriausia. Iš jos kasmet du-trys geriausi žaidėjai pakviečiami į Ameriką. Dvejus metus atstovavau Braunschweigo „Lions II“ komandai. Tai – mėgėjų lygos dublerinė pirmosios komandos ekipa. Įsiliejau į ją dar studijuodamas trečiame kurse, o ketvirtajame baigiamąjį darbą rašiau traukiniuose ir autobusuose tarp Lietuvos ir Vokietijos, – šypteli kalnus dėl svajonės vartęs kėdainietis D. Dubinka. – Kadangi Europoje iš šios sporto šakos pragyventi sudėtinga, kad save išsilaikyčiau, Vokietijoje dirbau įvairius darbus – nuo šiukšliavežio iki baldų nešiotojo. Tėvai, aišku, manęs nesuprato, bet mane į priekį vedė užsivedimas. Dieną – darbas, vakare – treniruotė. Eini į ją kiekvieną vakarą, sportuoji, kad tik kasdien kiltum į vis aukštesnį lygį. Kiekvieną vakarą miegoti ėjau motyvuodamas save mintimi, kad su laiku viskas bus tik geriau ir geriau.“

Pateko į aukščiausiąją lygą

Prieš trejus metus amerikietišką futbolą kultivuoti pradėjusio D. Dubinkos pastangos nenuėjo perniek. Galiausiai kėdainietis vaikinas iš mėgėjų lygos dalyvės – Braunschweigo „Lions II“ komandos – išvyko ir prisijungė prie Hildesheimo „Invaders“ klubo, rungtyniaujančio pirmoje Vokietijos amerikietiškojo futbolo lygoje.

„Toje komandoje gerai apmokami legionieriai amerikiečiai, patyrę profesionalūs žaidėjai, o vokiečiai turi dieninius darbus, – kalbėjo vidurio puolėjo pozicijoje rungtyniaujantis 178 cm ūgio, 85 kg svorio D. Dubinka, kurio sutartis su Hildesheimo „Invaders“ pasibaigė praėjusių metų spalį. – Tai man buvo labai svarbi patirtis, juk žaidžiau aukščiausioje Vokietijos lygoje. Tai man – nerealu, pagalvojus, jog į Turkiją išvykau ir sportuoti pradėjau vos prieš kelerius metus.“

Priežastis paprasta – Lietuvoje tuo metu nebuvo amerikietiškojo futbolo federacijos. Jeigu nėra federacijos – nėra galimybės turėti žaidėjo licencijos. Jeigu licencijos neturi – ir žaisti negali. D. Dubinka

Potencialo turintis legionierius

Antrosios linijos žaidėjas D. Dubinka pasakojo, jog Hildesheim „Invaders“ treniruoja trys apmokami strategai iš Jungtinių Amerikos valstijų.

„Vyriausiasis treneris, gynybos treneris ir metikų treneris. Žaidėjų komanda turi apie 60. Aikštėje vienu metu kiekvieną komandą atstovauja tik 11. Konkurencija – žvėriška, – tikina 2018-ųjų metų sezone 49-uoju numeriu žymėtais Hildesheimo „Invaders“ ekipos marškinėliais vilkėjęs kėdainietis. – Varžybos trunka nuo dviejų iki trijų valandų su penkiolikos minučių pertrauka. Kelios valandos prieš mačą visi sportininkai renkasi užkąsti, apšilti. Vadinasi, pasiruošimas, varžybos, jeigu dar ir pratęsimo prireikia, trunka kone kaip aštuonių valandų darbo diena. Pasiruošimas sezonui prasideda kovo pabaigoje, sezonas startuoja balandį, finalas – spalį. Aukščiausioje Vokietijos amerikietiškojo futbolo lygoje rungtyniauja šešiolika komandų – po aštuonias pietų ir šiaurės divizionuose. Į atkrintamąsias išeina po keturias geriausias. Sezono rimtas – įtemptas, tad žaidėjai po jo, būna, nesportuoja kokias dvi savaites – ilsina nuvargusius kaulus ir raumenis Treneriai Hildesheimo ekipoje man sakė, kad potencialo turiu, bet darbo įdėti reikia dar labai daug. Viliuosi, kad ateityje dar žaisiu amerikietiškojo futbolo komandoje.“

Vokietijoje – aukščiausia Europos amerikietiškojo futbolo lyga. Fabian Uebe nuotr.Žengia ir į Lietuvą

Kėdainietis džiaugiasi ne vien savo pasiekimais Vokietijoje, bet ir tuo, kad pastaraisiais metais jo dievinama sporto šaka – amerikietiškasis futbolas – žengia pirmuosius žingsnelius Lietuvoje:

„Lietuvoje turime dvi komandas – Kauno „Dukes“ ir Vilniaus „Iron Wolves“. Praėjusiais metais jos žaidė Baltijos taurėje su Estijos rinktine ir Rygos „Lions“ ekipa“.“

Užmezgė Kauno ir Vokietijos draugystę

D. Dubinkos dėka, tarp jo atstovautos Braunchweigo „Lions II“ – vienos geriausių Europos komandos „New Yorker“ dublerių – ir Kauno „Dukes“ amerikietiško futbolo komandos užsimezgė partnerystė.

„Kaune tuo metu nieko nebuvo. Labai myliu savo šalį, myliu miestą, kuriame studijavau, todėl labai norėjosi pagelbėti. 2017 metų pabaigoje su Braunschweigo komandos draugu Mika Hentscheliu iš Vokietijos važiavome į Kauną surengti stovyklos. Devyniolika valandų automobiliu su sustojimu Lenkijoje pailsėti, – šypteli ilgos kelionės automobiliu su bičiuliu nepabūgęs D. Dubinka. – Atvežėme dėžę naujų drabužių, pasidalijome patirtimi. Į stovyklą susirinko 30 žmonių, kuriems amerikietiškasis futbolas įdomu, kurie nori tobulėti šiame sporte.“

Kiek anksčiau kėdainietis Kauno „Dukes“ komandai su vokiečių pagalba prisiuntė šalmų, pirštinių, apsaugų, kitų reikalingų priemonių.

Amerikietiškajame futbole yra labai daug strateginių pozicijų – tiek gynyboje, tiek atakose. Čia susideda greitis, jėga ir mąstymas. D. Dubinka

Situacija gerėja dėl begalinio noro

D. Dubinka pasakojo, jog Kauno klubas turintis Amerikoje gimusį ir augusį trenerį lietuvį, kuris atvyko gyventi ir treniruoti komandos Lietuvoje.

„Tai reiškia labai daug. Tiesa, vilniečių situacija geresnė – turi patyrusių trenerių amerikiečių ir rusą, susidūrusį su šia sporto šaka, – teigia amerikietiškojo futbolo žaidėjas, entuziastas ir propaguotojas Lietuvoje D. Dubinka. – Tiek Vilniaus, tiek Kauno komandos išsilaiko tik dėl begalinio žmonių noro sportuoti. „Dukes“ komandoje sportuoja apie 30, „Iron Wolves“ komandoje – apie 40 žmonių. Išsilaikyti sunku, viską tenka pirkti patiems, kol kas nėra jokių oficialių rėmėjų, nors kauniečiai sudarė sutartį su Lietuvos sporto universitetu, iš kurio tikimasi gauti patalpas. Didžiausia problema – pritraukti naujų narių ir rėmėjų, kurie padėtų apmokėti keliones autobusu ar išnuomotų tinkamas aikštes treniruotėms.“

Norisi įvairovės

Kėdainietis D. Dubinka siekia, kad kuo daugiau žmonių visoje Lietuvoje sužinotų apie amerikietiškąjį futbolą.

„Lietuvoje trūksta įvairovės, kas liečia sportą. Nesinori, kad būtume įsikabinę tik krepšinio. Aš jokiu būdu nesakau, kad krepšiniu domėtis nereikia – krepšinis juk religija! Bet bėda ta, kad mūsų šalyje daug investicijų atitenka krepšiniui, taip į užribį nustumiant kitas sporto šakas. Mano akimis, tai nėra teisinga. Žmonių, norinčių sportuoti, netrūksta, bet finansavimą skiriant krepšiniui, galimybės užsiimti kitomis sporto šakomis mažėja. O apie amerikietiškąjį futbolą apskirtai nekalbu, – nusivylimo neslepia D. Dubinka. – Lietuviai ir krepšinį, ir futbolą žiūri kuomet vyksta Europos ir Pasaulio čempionatai, lengvąją atletiką – kuomet vyksta Olimpinės žaidynės. Norėtųsi, kad lietuviai, kaip ir vokiečiai, prancūzai bei kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai domėtųsi kuo daugiau skirtingų sporto šakų. Kas be ko – ir amerikietiškuoju futbolu.“

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Naujas būdas pažinti gimtąjį miestą (GALERIJA)

Savam krašte net saulė ryškesnė
Papildytas
1
14:23 Gegužės 23d. 2019
img

Antanas Maziliauskas: „Vaikams reikia padėti!“

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:44 Gegužės 13d. 2019
img

Uždrausta meilė, paleistuvystė ir jų užkulisiai istoriniuose Kėdainiuose

Savam krašte net saulė ryškesnė
14:32 Gegužės 09d. 2019
img

„Magdeburginiams“ Kėdainiams – 429-eri

Savam krašte net saulė ryškesnė
08:45 Balandžio 15d. 2019
img

Sakmių ir legendų keliais užsukant į Kėdainius

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:26 Balandžio 04d. 2019
img

Aukščiausio mokslinio laipsnio siekti sugrįžo į gimtąjį miestelį

Savam krašte net saulė ryškesnė
1
11:05 Balandžio 02d. 2019
img

Akimirkos trapumas – kėdainiečio fotomenininko parodoje

Savam krašte net saulė ryškesnė
1
14:21 Kovo 26d. 2019
img

Prieš atliekant pilietinę pareigą pirmąsyk – ir nekantru, ir baugoka

Savam krašte net saulė ryškesnė
13:16 Kovo 16d. 2019
img

Vilma Paulauskienė: „Darbas mokykloje man prie širdies“

Savam krašte net saulė ryškesnė
14:09 Kovo 09d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!