GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Koncerte „Iš dainų gyvenimo“ sausakimšoje Kėdainių daugiakultūrio centro salėje pasirodė maestro kompozitorius Giedrius Kuprevičius (kairėje) ir operos solistas Jonas Sakalauskas.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

„Iš dainų gyvenimo“: jautri muzikinė kelionė prisiminimais ir laikmečiais

Justina ŠVEIKYTĖ - 17:22 Kovo 30d. 2019

Kaip manote, kieno gyvenimas įdomesnis: žmogaus ar... dainos? „Savaime suprantama, kad žmogaus“, – sakysite ir netgi nustebsite išgirdę tokį keistą klausimą.

Tačiau jums nepritartų penktadienio pavakarę Kėdainių daugiakultūrio centro sausakimšoje salėje susibūrę kraštiečiai, klausęsi jautraus maestro, kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ir operos solisto Jono Sakalausko koncerto „Iš dainų gyvenimo“.

Duetas pristatė žinomo kompozitoriaus kelią liudijančias, įvairiais laikmečiais kurtas dainas, kurias penktadienio vakarą atliko baritonas J. Sakalauskas, pasakojo šių atsiradimo istorijas ir likimus, dalijosi neįtikėtinais, kartais net ir kurioziniais nuotykiais, o savo nuoširdžius pasakojimus fortepijoninių improvizacijų intarpais papildė pats kompozitorius.

Tikrai galiu dėkoti Aukštesniajam ir kolegoms muzikantams, kad jie pakenčia mano darbus. G. Kuprevičius

Draugystė, besitęsianti 15 metų

Tik kovo mėnesį kelionę po Lietuvą pradėjusio koncertinio turo „Iš dainų gyvenimo“ metu duetas pirmą kartą pasirodo tokiu „formatu“ – G. Kuprevičiaus kurtos, jo paties fortepijonu skambinamos dainos, atliekamos baritono J. Sakalausko vokalu. Būtent operos solistas ir buvo idėjos surengti tokio tipo koncertinį turą autorius.

„Su G. Kuprevičiumi mane sieja mano sceninio kelio pradžia. Rolando vaidmuo kompozitoriaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“ buvo pirmasis mano pilno metro pagrindinis vaidmuo. Tai man buvo didelis įvykis.

Tada, 2004 metais, legendinį miuziklą Vilniaus „Pergalės“ kino teatre atliko daug jaunų, ateities scenos žvaigždžių, tarp kurių – Vidas Bareikis, Jurgita Šeduikytė, Deividas Norvilas, ir pati muzikinį kelią tuomet pradėjusi dirigentė Mirga Gražinytė. Taip prasidėjo mano pažintis su G. Kuprevičiaus muzika ir kūryba, kuria aš labai žaviuosi ir, galima sakyti, jog ją atlieku nuo pat pirmųjų savo žingsnių scenoje“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas J. Sakalauskas.

Atsiradimo istorija, kaip sakant, yra „pirmoji naktis“, po kurios „gimsta kūdikėlis“. Tai – įdomu, bet dar įdomiau, kaip dainos gyvena dabar: kur skamba, kaip daina pereina per metus, per dešimtmečius. Kaip ji užmirštama ir, žiūrėk, staiga vėl prisimenama. G. Kuprevičius

Scenoje – kūrėjas ir atlikėjas

Besitęsiant ilgametei bičiulystei, J. Sakalauskui teko garbė atlikti ne vieną pagrindinį vaidmenį G. Kuprevičiaus veikaluose.

„Man Giedriaus kūryba labai artima, be to, žinojau, kad šįmet jis švęs gražų jubiliejų... Prieš daugiau nei metus Klaipėdoje, kur tuo metu teatre statėme Giedriaus operą „Prūsai“, sutikęs jį pasakiau, kad labai noriu atlikti jo dainas koncerte, kuriame dalyvautų ir pats maestro. Sutiko, – šypteli idėjos iniciatorius. – Tiesiog pagalvojau, kad toks reginys būtų labai įdomus: pats dainų kūrėjas ir jų atlikėjas scenoje vienu metu. Norėjau dainuoti ne drauge su orkestru, kitais muzikantais ar atlikėjais, bet pasirodyti su pačiu autoriumi. Norėjau ir išgirsti, kaip pats autorius interpretuoja savo dainas: ką jis girdi, ką jaučia.“

Istorijos senos, istorijos naujos

Bendrame maestro G. Kuprevičiaus ir J. Sakalausko koncerte buvo galima išgirsti ne tik Rolando partijos, bet ir daugiau ištraukų iš kompozitoriaus sukurtų operų, miuziklų, operečių.

Renginyje nuskambėjo tos dainos, kurios jau tapo tautos numylėtinėmis – „Skriski, skriski Lietuvėlėn“, „Obelų žiedai“, „Alsuoti“, „Ant kalnelio, ant aukštojo“, Lietuvos muzikinį dangų prieš kelerius metus karpiusios „Kregždutės“ bei šypseną kelianti arija iš sarsuelos „DaliGala“ –  Dali fekarija.

„Mano kūrybos, klausytojams pristatomų dainų laikmetis – labai platus. Praktiškai, pradedant praėjusio amžiaus viduriu. Dainos atkeliavusios iš įvairių žanrų: ir iš miuziklų, iš operų bei spektaklių vaikams, iš ciklų. Yra ir pavienės dainos, kurios keliavo iš vieno kūrinio į kitą... Kiekviena daina, kiekvienas kūrinys, didesnis ar mažesnis, turi savo gyvenimą ir savo istoriją, – kalbėjo G. Kuprevičius. – Beje, yra tokių istorijų, kurias visuomenei pirmąjį kartą atskleidžiu būtent šio koncertinio turo metu.“

Kėdainiai – sena mano meilė. J. Sakalauskas

Dešimtmečių kelionė laiku

Su klausytojais noriai savo muzikinių šedevrų atsiradimo aplinkybėmis besidalijantis maestro būtent į jas, vis dėlto, dėmesio kreipia mažiausiai.

„Atsiradimo istorija, kaip sakant, yra „pirmoji naktis“, po kurios „gimsta kūdikėlis“. Tai – įdomu, bet dar įdomiau, kaip dainos gyvena dabar: kur skamba, kaip daina pereina per metus, per dešimtmečius. Kaip ji užmirštama ir, žiūrėk, staiga vėl prisimenama. Daina yra tarsi artimas žmogaus gyvenimo palydovas. Jeigu ji skamba – žmonėms ji reikalinga. Jeigu jau nebeskamba – nieko tokio, vadinasi, taip ir turėjo būti“, – „Rinkos aikštei“ sakė G. Kuprevičius.

Nenuspėja, kiek skambės

Tautos dainiumi tituluojamas kompozitorius pripažįsta – dainų kūrimas prilygsta loterijai:

„Yra netikėtų dalykų. Pačiam atrodo, kad viena daina verta ilgo gyvenimo – o ji ima ir miršta anksti. Apie kitą galvoju: „Na, viskas tvarkoj, bet ne ypatingas įvykis“, o ji, pasirodo, skamba 20, 30 ar netgi 40 metų, – juokiasi G. Kuprevičius. – Ko gero joks pasaulio mokslininkas net su pačiais moderniausiais įrankiais negalėtų ištirti, kodėl viena daina dainuojama, o kita – ne. Nėra atsakymo į šį klausimą, ir ačiū Dievui.“

Dainos gyvenimas – įdomus kaip ir žmogaus?

„G. Kuprevičius yra tas lyrikas, kuris parašė daug hitų, gerų, plačiai žinomų ir atliekamų dainų. Jo kurtos dainos sukorė labai ilgą kelią, iš operų, operečių ir miuziklų jos ilgainiui tapo dainuojamos atskirai. Hitais tapo daugybė dainų iš miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“... Naujam gyvenimui dainą „Kregždutės“ prikėlė ją perdainavęs Andrius Mamontovas. Daina „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ buvo vieno didelio kūrinio dalis, o dabar tapo kone emigrantų himnu. Teko girdėti, kad ji jau perdainuota japonų ir švedų kalbomis... Dainos gyvenimas – ne mažiau intriguojantis ir nenuspėjamas negu žmogaus“, – įsitikinęs operos solistas J. Sakalauskas.

Aštuonios galimybės susipažinti

Koncertinė G. Kuprevičiaus ir J. Sakalausko kelionė po Lietuvą tik prasidėjo. Pasirodęs Birštono kurhauze ir Alytaus miesto teatre, stabtelėjęs Kėdainiuose, duetas prisistatys ir Marijampolės, Jurbarko, Tauragės miestų publikoms, o paskutiniuosius du pasirodymus surengs Dautarų (Mažeikių raj.) ir Paliesiaus (Ignalinos raj.) dvaruose.

Be ypatingos reklamos randa ypatingą publiką

O kodėl gi kone pusmetį truksiančios dueto koncertinės programos „Iš dainų gyvenimo“ pasirodymai numatyti tik mažesniuosiuose miestuose?

„Pajutome, kuriose vietose be ypatingos pompastikos ir reklamos gali ateiti ypatinga publika, kur yra tinkamos salės pasirodymams – turinčios fortepijonus ir gerą akustiką. Nėra labai paprasta rasti tinkamas vietas tokiems jaukiems renginiams“, – patikino J. Sakalauskas.

Jį papildė ir maestro G. Kuprevičius.

„Man apskritai labai keista sąvoka „mažieji miestai“. Manyčiau, kad tie „didieji“ save truputį sureikšmina, padarydami iš savęs tarsi kažkokius reikšmingus centrus, kuriuose kažkas sprendžiasi. Taip, Vilnius – sostinė, jame susitelkusi pagrindinė valdžia, svarbios įstaigos, kitų valstybių ambasados. Bet, sakykime, Birštonas ne taip jau ir labai skiriasi nuo Klaipėdos, o Jurbarkas – nuo Šiaulių. Ne viskas priklauso nuo to, kuriame mieste daugiau gyventojų, o nuo to, koks mieste, miestelyje ar miestuke yra klimatas. Gali būti didelis miestas su daug koncertinių salių, o jose – daug kultūrinių renginių, kurie būtų tušti... O gali būti miestelis su trimis tūkstančiais gyventojų ir anšlagu kiekviename renginyje. Viename mieste prieš dešimtį metų buvo labai gerai, o dabar – tarsi negyvenamose dykumose,  į kitą nuvažiavęs galvoji, kad koncerte nebus žmonių, o susirenka pilna salė. Tai man – labai įdomu, duoda tam tikrą akstiną tolesnei kūrybai ir daro gyvenimą įdomų.“

Pasirodyti Kėdainių daugiakultūriame centre buvo geriausias: publika, akustika, fortepijono skambesys, netgi pats Giedrius, atsiskleidęs kitomis spalvomis. J. Sakalauskas

Dėkoja kolegoms, kad jį... pakenčia

„Iš dainų gyvenimo“ – vakaras, skirtas ne vien dainų likimams ir istorijoms. Taip pat visas koncertinis turas dedikuojamas kompozitoriaus 75-čiui.

Garbų jubiliejų maestro švęs balandžio 8-ąją.

„Negaliu skųstis savo gyvenimu, jis labai įdomus, ypatingai – pastarieji keleri metai: daug bendravimo, plėtros, Lietuvos teatruose rodomi mano spektakliai, daug instrumentinės muzikos kūrinių atliekama užsienyje... Tikrai galiu dėkoti Aukštesniajam ir kolegoms muzikantams, kad jie pakenčia mano darbus“, – juokėsi puikaus humoro jausmo kompozitorius.

Susižavėjo publika...

Kėdainiai tapo trečiąja dueto koncertinio turo stotele. Paklaustas, kuriame gi mieste pasirodyti jam pačiam buvo maloniausia, operos solistas J. Sakalauskas ilgai nedvejojęs įvardija būtent Kėdainius.

Renginyje nuskambėjo ir tos dainos, kurios jau tapo tautos numylėtinėmis – „Skriski, skriski Lietuvėlėn“, „Obelų žiedai“, „Alsuoti“, „Ant kalnelio, ant aukštojo“, Lietuvos muzikinį dangų prieš kelerius metus karpiusios „Kregždutės“. Aut. past.

„Šis miestas – sena mano meilė, – šyptelėjo J. Sakalauskas. – Žinoma, geri buvo visi trys renginiai, tačiau man, asmeniškai, jausmas pasirodyti Kėdainių daugiakultūriame centre buvo geriausias: publika, akustika, fortepijono skambesys, netgi pats Giedrius, atsiskleidęs kitomis spalvomis. Nors kiekviename mieste pristatome tą pačią koncertinę programą, Giedrius visas istorijas pasakoja vis kitaip, kaskart pažymi, akcentuoja skirtingus dalykus. Vakaras Kėdainiuose buvo labai organiškas. Viso renginio metu galvoje sukosi mintis: „Wow, kaip čia gera!“.“

... ir erdve Kėdainiuose

Operos solistas J. Sakalauskas Kėdainių mieste koncertavo toli gražu ne pirmąjį kartą, bet Daugiakultūriame centre iki šiol pasirodyti jam tekę nebuvo:

„Anksčiau man neteko koncertuoti šioje salėje. O ji – įspūdinga, su gera akustika ir labai teisingais čia dirbančiais žmonėmis. Jaučiasi, jog centre yra geros tradicijos, o į jį publika renkasi kultūringa, intelektuali, žino, kas yra G. Kuprevičius, kur ji eina ir vardan ko eina. Vertina akademinę muziką, muzikavimą ir yra daug mačiusi.“

1 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Vasaros stovyklos Kėdainių rajone: ar dar galima suspėti?

Kuriantys gražesnį pasaulį
09:19 Liepos 15d. 2019
img

Viskas viename: ir psichologas, ir draugas, ir… autobuso vairuotojas

Kuriantys gražesnį pasaulį
09:00 Birželio 28d. 2019
img

Plunksna dar nepadėta džiūti

Kuriantys gražesnį pasaulį
09:13 Birželio 20d. 2019
img

Pajieslyje peržiemojusi sužeista gandrė turi likimo draugą

Kuriantys gražesnį pasaulį
11:51 Gegužės 20d. 2019
img

Ramus gyvenimo saulėlydis

Kuriantys gražesnį pasaulį
14:36 Gegužės 07d. 2019
img

Motinystė, įkvėpusi kurti

Kuriantys gražesnį pasaulį
1
00:01 Gegužės 05d. 2019
img

Jaunų kūrėjų parodoje – žvilgsnis į pasaulį drąsiomis akimis (FOTO, VIDEO)

Kuriantys gražesnį pasaulį
Papildytas
VIDEO
1
14:42 Balandžio 24d. 2019
img

Tikinčiųjų mažiau, bet jie tikri

Kuriantys gražesnį pasaulį
07:00 Balandžio 21d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!