GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Marijona sako, kad Dainius ne tik ją palaiko, bet dar ir kaimynus bei kitus užkrečia savo pozityvumu, optimizmu ir šypsena.  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Kupinas optimizmo ir vilčių apie gražesnį rytojų

Dovydas PASLAUSKAS - 09:08 Rugsėjo 14d. 2018

Su Dainiumi Zinkumi susipažinau 2011 metais. Savanoriaujant labdaros ir paramos fonde „Viltis–Vikonda“ darbuotojai man papasakojo apie ilgametį globotinį, kurį švelniai praminė Dainiuku, ir paragino jį aplankyti. Nuo mūsų pažinties su Dainiumi praėjo bene 7 metai, o susitikus šiandien jis atrodo nė kiek nepasikeitęs – kupinas optimizmo ir vilčių apie gražesnį rytojų. Tik jo ir mamos Marijonos bėdos nesibaigė – šiuo metu mamai atliekamos dializės, dėl kurių didžiąją dalį savaitės jai tenka lankytis ligoninėje, o Dainiukas, susilaužęs koją, sėdi namie ir į tai, kas vyksta aplinkui, žvelgia tik pro kambario langą.

Sunkus Dainiuko likimas

Dainiukas kėdainiečiams gerai pažįstamas. Mat jau nuo mažens apie jį rašė įvairiausi Lietuvos dienraščiai ir portalai. Ne paslaptis, kad Dainiukui teko iškęsti daugiau nei kiekvienam iš mūsų – dėl silpnos sveikatos nuo vaikystės iki dabar jam teko patirti keliasdešimt operacijų, važinėti po ligonines atlikinėjant įvairiausius tyrimus. Kaip patys su mama juokauja, jie gerai pažįstami ir medicinos darbuotojams.

Nė viena šventė nepraeina be Dainiuko sveikinimų skambučiu arba žinutėmis. Dainius – vienas iš seniausių „Vilties–Vikondos“ globotinių. Mūsų draugystė tęsiasi per dvidešimt metų. I. Staliorienė

„Kur benuvažiuotume, niekas jau nebesiteirauja mūsų vardų ar pavardžių. Užtenka pasižiūrėti į veidus ir visiems aišku, kas atvažiavo“, – pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo Marijona.

Dainių Zinkų aplankė labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ direktorė Irena Staliorienė. Dainiaus ir šio fondo draugystė tęsiasi ilgus metus.Bendrauja socialiniuose tinkluose

„Anksčiau visuomet kartu vaikščiodavome po miestą, tvarkydavomės reikalus, o dabar tik sėdim namie ir niekur išeiti negalim“, – juos aplankius apgailestavo Marijona.

Šiuo metu Dainiuko kasdienybę praskaidrina tik kompiuterio ekranas. Po kojos operacijos negalėdamas vaikščioti ir priverstas gulėti lovoje Dainius naudojasi proga ir stengiasi kuo daugiau apie pasaulį sužinoti peržiūrėdamas įvairias televizijos laidas, skaitydamas įvairius straipsnius, žaisdamas kompiuterinius žaidimus ar susirašinėdamas su draugais socialiniuose tinkluose.

„Aš anksti ryte keliuosi į dializes, o Dainiukas tuo tarpu įsijungia radiją, išklauso visas žinias, peržiūri pasaulyje nutikusius įvykius, renginius ir viską man grįžus papasakoja“, – pasakojo Dainiuko mama.

Seniūno pagalba

Kartais bendravimas socialiniuose tinkluose gali padėti ir skubiai prireikus pagalbos. Tuo įsitikinu Dainiuko mamai papasakojus smagią žiemos sezonu nutikusią istoriją.

„Savo draugų rate jis turi ir Kėdainių miesto seniūną Valentiną Tamulį. Man parvažiavus iš dializių su Dainiumi ruošėmės važiuoti į miestą. Tačiau buvo nenuvalytos gatvės, slidu ir niekur eiti negalėjome – nenorėjome rizikuoti. Staiga Dainius parašo Valentinui žinutę – pasisveikina, pasiteirauja, kaip sekasi, prisistato, kas toks yra – kad turi negalią, nori važiuoti į vaistinę pirkti vaistų, bet negali dėl nenuvalytų gatvių, o važiuojamąja dalimi juk nevažiuos – dar kas nors užlėks ir sužalos. Po poros minučių Valentinas atrašė, kad kelias tuojau bus nuvalytas. Nė pusvalandžiui nepraėjus žiūrime, kad atvažiuoja kelių darbininkai ir su įrenginiais nuvalo praėjimą“, – pasakojo Marijona, negalėdama patikėti, kad pagalbos sulaukė iš miesto seniūno ir dar taip greitai!

Dainiuko mama dėkinga fondo įkūrėjai Jolantai Blažytei, Irenai Staliorienei, fondo savanoriams už pagalbą ir nuoširdžią draugystę. Aut. past.

„Jis mane informavo, kad įspės darbininkus, jog tomis dienomis gatvės būtų valomos“, – įsiterpė Dainiukas.

Dėl gyjančios kojos Dainiukas turi gulėti lovoje, bet bendrauti su draugais bei sužinoti naujienas apie pasaulyje vykstančius įvykius jam padeda radijas, televizija, socialiniai tinklai.Ilgametė fondo ir Dainiuko draugystė

Labdaros ir paramos fondą „Viltis–Vikonda“ su Dainiuku ir jo mama sieja per 20 metų trunkanti draugystė.

„Tai mūsų fondo ilgamečiai draugai, – pasakojo fondo direktorė Irena Staliorienė. – Nesame abejingi šią šeimą užklupusioms ligoms, bėdoms. Palaikome ryšį ir stengiamės, išgirdę jų bėdą, pagelbėti. Nors jų gyvenimus ir kamuoja ligos, tačiau šių žmonių veiduose matome šypseną ir norą džiaugtis gyvenimu. Nėra nė vienos šventės, kurią Dainiukas pamirštų – visuomet sulaukiu jo žinutės arba skambučio. Gera, kai teikiant bet kokią pagalbą matai džiugesio veidus. Tuomet tas džiugesys apima ir mus.“

Pasak Dainiuko mamos, ją džiugina tai, kad palaikymo sulaukia ne tik iš LPF savanorių, kurie paskambina, pasiteirauja, kaip sekasi, domisi, ar nieko netrūksta, ar nereikia kokios nors pagalbos, bet ir iš draugiškų kaimynų, kurie Dainiuką pamena su gera nuotaika, visuomet trykštantį optimizmu ir besišypsantį. Savo suprastėjusios sveikatos ji nesureikšmina ir sako, kad kitiems būna dar blogiau.

„Kitiems žmonėms būna dar blogiau. O Dainius mane stipriai palaiko. Toje pačioje laiptinėje turime kaimynę, tai ji ir sako: „Aš atsimenu Dainių, tai jis mus palaiko visus su savo šypsena, su gera nuotaika“, – šypsosi Dainiuko mama, dėkinga Jolantai Blažytei, kurios dėka yra įsteigtas labdaros ir paramos fondas „Viltis–Vikonda“, už ilgametę draugystę ir galimybes padėti.

Kur benuvažiuotume, niekas jau nebesiteirauja mūsų vardų ar pavardžių. Užtenka pasižiūrėti į veidus ir visiems aišku, kas atvažiavo. Dainiuko mama

Taip pat nuoširdžiai Dainiuko mama Marijona dėkojo ir visiems kitiems neabejingiems žmonėms, kurie nepamiršta, aplanko ir palaiko ryšius iki šiol. Vieni šeimai padėjo gauti Dainiukui taip reikalingą specialią lovą, kiti po operacijos padėjo jiems grįžti į Kauną, dar kiti atveža įvairiausių lauktuvių – saldumynų, daržovių. Na, o šiuo metu Dainiukui labiausiai praverstų lovos ramstis.

„Mums nieko netrūksta, visko užtenka. Tačiau tikriausiai Dainiukui labai praverstų lovos ramstis, kad man nesant šalia jis galėtų patogiau įsitaisyti lovoje ar pasiekti lovos gale esantį kompiuterį, ar kitus daiktus“, – prieš atsisveikindama kukliai užsiminė Marijona.

0 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Metas sau padovanoti suknelę

GERUMO PULSAS
10:40 Gruodžio 11d. 2018
img

Senjorai gyvena aktyviai ir turiningai!

GERUMO PULSAS
09:17 Gruodžio 05d. 2018
img

Į aktyvias veiklas – nauju vežimėliu

GERUMO PULSAS
15:35 Lapkričio 28d. 2018
img

Tęsia gražią akciją – kviečia dovanoti sukneles

GERUMO PULSAS
17:10 Lapkričio 22d. 2018
img

Dėkoja savo geradariams

GERUMO PULSAS
11:23 Lapkričio 21d. 2018
img

Geradarių dovana – popiežiaus Pranciškaus skulptūra

GERUMO PULSAS
13:14 Lapkričio 12d. 2018
img

Šėtiškiams – naudingos dovanos

GERUMO PULSAS
10:36 Spalio 25d. 2018

SKELBIMAI

touched by digitouch!