GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
Ramunė Matulienė: „Jau skaitydama receptą, jaučiu, kas tiktų mano šeimai ir man, o kas nelabai. Pagal tai ir dėlioju patiekalą.“   / Asmeninio archyvo nuotr.

Virtuvės eksperimentai išaugo į gyvenimo aistrą

Kristina MIRVIENĖ - 14:21 Spalio 14d. 2019

Josvainių gimnazijos Pernaravos skyriaus vedėja, anglų ir rusų kalbų mokytoja Ramunė MATULIENĖ, greičiausiai pati to nė nepastebėdama, puikiai geba įkvėpti kitus. Žinau tai iš asmeninės patirties. Pamenu, su kokiu užsidegimu kurdavome ir taisydavome savo rusų kalbos rašinius, kaip norėdavosi atlikti dar daugiau ir geriau. 

Tačiau Ramunė įkvėpti geba ne vien savo mokinius. Štai savo pomėgiu gaminti ji uždega kone kiekvieną, kuris seka jos nesibaigiančius kulinarinius eksperimentus. 

– Ar potraukį maisto gaminimui jutote nuo jaunų dienų? Kada supratote, kad suktis virtuvėje patinka?

– Jaunystėje virtuvė nebuvo ta vieta, kurioje norėjosi leisti savo laisvą laiką, tačiau ji nekėlė ir didelio siaubo. Gaminti mokėjau, bet anuomet virtuvės „pramogas“ su malonumu iškeisdavau į gerą knygą ar filmą. Vėliau nepastebimai pradėjau vis daugiau savo laisvalaikio praleisti šeimininkaudama, meilė maisto gaminimui atsirado pamažu, kol galų gale gana netikėtai pastebėjau, kad vis daugiau laiko užtrunku savo mažoje virtuvėlėje. Dabar čia, vos 5 kvadratinių metrų namų kampelyje, vis drąsiau eksperimentuoju, atradinėju naujus skonius.

– Daugelis gerų šeimininkių tvirtina, kad pomėgis gaminti atėjo iš šeimos. Kokia jūsų istorija?

– Mama gamindavo išties puikiai. Namuose niekada netrūko bandelių, spurgyčių ar žagarėlių. O tetos meduoliniai grybukai buvo mano mėgstamiausi. Vaikystėje, kai teta atvykdavo į svečius, ko gero, lauktuvėmis džiaugdavausi labiau nei ja pačia (juokiasi)

Mama pasakojo, kad ir mano močiutė buvo nuostabi kulinarė, kuri net ir kulinarijos kursus A. Smetonos laikais buvo baigusi. Kai valgyti gamindavo, ne tik jų vienkiemis, bet ir visos parapijos apylinkės kvepėdavo. Gal ir man atiteko dalelė jos genų (šypsosi).

– Ar būna, kad nusibosta, nesinori nieko gaminti?

– Man maisto gamyba – atokvėpis, poilsis, ramus pabuvimas su savimi. Bet ir poilsis kartais pabosta. Būna, kad nesinori nieko, tik puodelio kavos.  Bet tai ilgiau nei viena diena dar nėra trukę.

– Iš kur semiatės idėjų, įkvėpimo?

– Iš žurnalų, knygų, kolegių, draugių, TV laidų, netgi iš kino filmų. Pamatai ar išgirsti ką nors tokio įdomaus ir taip norisi išbandyt, kad net delnai niežti. Taip buvo su dabar jau mano firmine tapusia silkute su vyšnių uogiene ir šokoladu. Perskaičiau kaip anekdotą, bet, stop, galvoju, o gal ir skanu? Pabandžiau. Labai patiko. Gerai pamenu vieno draugo žvilgsnį, kai pasakiau, kuo pavaišinsiu. Atsargiai paragavo šaukštelį ir nebesustojo (juokiasi).

– Ką labiausiai mėgstate gaminti?

– Vienareikšmiškai – saldumynus. Tai atvira erdvė improvizacijai. Man dar niekad nepavyko iškept identiško pyrago antrą kartą. Vis vien ką nors pridedi, kažką atimi, kai ką pakeiti ir štai  jau senas – naujas pyragas garuoja.

– Jūsų firminis patiekalas, dėl kurio jūsų svečiai eina iš proto.

– Tai minėtoji silkė su vyšnių uogiene ir šokoladu bei varškės pyragas su „kepure“. Jį nugvelbiau iš savo anytos, kuri, beje, taip pat nuostabi šeimininkė. 

– Mėgstate vadovautis receptu ar improvizuoti?

– Improvizuoti. Jau skaitydama receptą, jaučiu, kas tiktų mano šeimai ir man, o kas nelabai. Pagal tai ir dėlioju patiekalą.

– Ar dalinatės savo kulinariniais atradimais?

– Taip, dalinuosi. Turiu socialiniame tinkle „Facebook“ kulinarinę grupę „Gaspadinės samtis“. Gausi, energinga, aktyvi ir labai linksma grupė. Ten ir dalinamės savo receptais, idėjomis, sprendžiam problemas, kurios iškyla paėmus samtį į ne tą ranką. 

Mokykloje su mėgstančiais gaminti vaikais turim būrelį. Jie su dideliu noru gamina tiek pagal  mano pasiūlytus, tiek mamų rekomenduotus receptus. 

– Didžiausias iššūkis, sudėtingiausias receptas, kurį įgyvendinote?

– Tortas „Trys šokoladai“. Ilgai jam brendau ir ruošiausi. Vertėjo. Rezultatas viršijo lūkesčius. 

– Ar buvo „kliurkų“ gaminant?

– O kaip gi be šito?  Dažniausiai pasitaiko, kad druskos savaitės normą norisi vienu kartu sunaudoti. O kartą sugalvojau iškepti moliūgų, cukinijų, bulvių ir varškės apkepą, bet keksiukų formelėse. Laukiau svečių, nustebinti ruošiausi. Bet nustebti teko pačiai – dar nebuvau mačiusi, kad kepant keksiukai taip stipriai susitrauktų. Gerai, kad turėjau dešrytės šaldytuve. Sumuštinukai išgelbėjo iš padėties (juokiasi).

– Momentas labiausiai erzinantis maisto gamyboje?

– Tvarkymasis. Nelabai daug pažįstu moterų, kurioms šis maisto gamybos etapas patiktų. Aš  taip pat ne išimtis.

– O labiausiai džiuginantis?

– Pavykęs naujas patiekalas. Kai valgo ir dar paprašo pakartot. Vadinasi, laikas praleistas virtuvėje atsipirko su kaupu. 

Silkė su vyšnių uogiene ir šokoladu. / Asmeninio archyvo nuotr. Silkė su vyšnių uogiene ir šokoladu

Reikės: 

silkės.

Užpilui: 

razinų;

saulėgrąžų;

vyšnių uogienės ir svogūno;

juodojo šokolado mažo gabalėlio.

Svogūną pakepiname, beriame razinas, saulėgrąžas, suberiame nuplautas iš uogienės vyšnias, pabarstome druskyte ir pakepiname keletą minučių. Viską dedame ant silkės ir pabarstome tarkuotu šokoladu.

Anytos medaus varškės pyragas su kepure

Tešlai:

150 g sviesto;

3 šaukštai medaus;

0,5 stiklinės cukraus;

2 šaukštai grietinės;

1 visas kiaušinis+2 tryniai;

1 arbatinis šaukštelis su nedideliu kaupeliu kepimo miltelių;

300 g miltų;

smulkintų migdolų (anyta nededa, bet aš juos labai mėgstu). Dar reikės mėgstamo džemo ar uogienės.

Varškės įdarui:

500g varškės;

1 stiklinė cukraus;

2 tryniai;

vanilinio cukraus.

Sviestą ištirpiname, kartu ištirpiname ir medų. Kol tai vėsta, atskirame dubenyje gerai išplakame kiaušinį ir trynius su cukrumi. Į kiaušinių masę dedame grietinę ir sviestą su medumi. Tad pridedame miltus ir kepimo miltelius. Tešlą sumaišom, kad būtų tirštoka, dedam į formą ir išlyginam, tešlą aptepam džemu ar uogiene.

Kremas: Varškę su cukrumi ir kiaušiniais sukame kol ištirpsta cukrus. Į masę galima įberti aguonų, chia sėklų, razinų ir pan.

Varškės kremą dedame ant tešlos ir kepame 180 C temp. apie 40 minučių. Tuo metu išplakame likusius baltymus su 4 šaukštais (1 baltymui 1 šaukštas) cukraus. Pyragui iškepus, plaktus baltymus krečiam ant viršaus, padarom „pusneles“, sumažiname kaitrą iki 150 C ir dar pakepame apie 8–12 min.

Sluoksniuotos tešlos žuvies pyragas. / Asmeninio archyvo nuotr. Sluoksniuotos tešlos žuvies pyragas

Reikės:

2 vnt. žuvies filė;

lakštas bemielės sluoksniuotos tešlos;

2 nedideli svogūnai;

1 morka;

3–4 v. š. pomidorų padažo;

1 kiaušinis;

prieskonių žuvies marinavimui.

Žuvį įtriname prieskoniais ir paliekame pasimarinuoti. Svogūnus supjaustome pusžiedžiais, morkas sutarkuojame, viską pakepiname, kol suminkštės. Sumaišome su pomidorų padažu. Jei trūksta sūrumo,  įberiame prieskonių. Atvėsiname. Pirmiausiai patiesiame tešlą, tada ant jos dedame žuvį viena šalia kitos, ant žuvies daržoves. Tešlą šonuose supjaustome juostelėmis ir užlankstome jas uždengdami žuvį. Gale lieka plati juosta – iš jos suformuojame uodegą. Aptepame pyragą kiaušiniu. Kepame 200 C orkaitėje apie 30 min. Skanaus!

Kitą savaitę pateiksime daugiau Ramunės išbandytų pačių geriausių receptų!

3 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!