GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
  / Algimanto Barzdžiaus nuotr.

Miegėnai – kaimas, kuriame veiklos netrūksta ir niekada netrūko

Džestina BORODINAITĖ - 12:58 Gruodžio 04d. 2019

Tęsiant keliones po Kėdainių kraštą, šiandien užsukome susipažinti su devynis kilometrus į rytus nuo Gudžiūnų ir dešimt kilometrų nuo Surviliškio miestelio nutolusiu Miegėnų kaimu, kuris lygiai taip pat, kaip ir Kėdainiai, rašytiniuose šaltiniuose paminėtas tais pačiais 1372 metais, t. y. anksčiau negu kai kurie didesni Lietuvos miestai.

Veiklos netrūko ir netrūksta

Ilgametė Miegėnų kaimo gyventoja, buvusi pirmoji Miegėnų bendruomenės centro pirmininkė Veronika Bajorūnienė mena ne tik tai, kaip ilgainiui keitėsi kaimas, ją supanti aplinka, bet ir kaimelyje gyvenantys žmonės. Miegėnų pagrindinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos pareigas ėjusiai senjorei sunku pasakyti, kada Miegėnuose gyventi buvo geriau.

Anot Veronikos, tiek ir anais, tiek ir šiais laikais kaimo gyventojams veiklos netrūko ir netrūksta.

Ilgametė Miegėnų kaimo gyventoja, buvusi pirmoji Miegėnų bendruomenės centro pirmininkė Veronika Bajorūnienė mena ne tik tai, kaip ilgainiui keitėsi kaimas, ją supanti aplinka, bet ir kaimelyje gyvenantys žmonės. / A. Barzdžiaus nuotr. Susibūrė  į kolektyvą

„Anksčiau kaime gyvavo folkloro ansamblis „Vinkšna“, kuriame labai aktyviai dalyvavo mūsų kaimo entuziastų būrelis. Tuomet autentiškomis ir skambiomis dainomis džiugino ne vieną Kėdainių krašto kampelį. 

Nors šis ansamblis – jau praeitis, nes kolektyvo nariai dėl savo garbaus amžiaus turėjo jį palikti, tačiau galima pasidžiaugti, kad saviveiklininkai Miegėnuose veikti nenustojo. 

Po kurio laiko jaunesnės aktyvios moterys ir vėl susibūrė į kolektyvą, priklausantį Akademijos kultūros centro Gudžiūnų skyriui, kuris savo pasirodymais iki šių dienų džiugina ne tik kraštiečius. Naujasis kolektyvas buria 12 žmonių“, – Miegėnų muzikos kolektyvą pristatė Veronika.

Dėmesys sportui

Apie Miegėnuose rengiamas šventes ar organizuojamus renginius prakalbusi senjorė prisimena, jog anksčiau kaimo gyventojai didelį dėmesį skirdavo kultūrinėms šventėms ar renginiams. 

„Visi drauge švęsdavome Užgavėnes, Jonines, Adventą ar kitas kultūrines šventes. Na, o dabar miegėniškių organizuojami renginiai apima ne tik kultūros sritį. 

Šventės dažnai persipina su sporto programomis. Daug dėmesio pastaruoju metu skiriama ir sveikatinimui“, – užsimena Veronika. 

Mažiau bendravimo

„Dar vienas skirtumas, jog anksčiau buvo jaučiamas ženkliai didesnis žmonių aktyvumas. Šiais informacinių technologijų laikais, viskas lengviau, paprasčiau, bet kartu ir bendravimo mažiau.

Anais laikais skelbimus ar svarbią su kaimu susijusią informaciją ne socialiniuose tinkluose, kaip kad dabar, rašydavome, o skelbimo lentoje talpindavome. 

Pasitaikydavo, jog svarbią informaciją kaimo gyventojui tekdavo pristatyti tiesiai į rankas. O žmonės nepykdavo, priešingai, maloniai sutikdavo, pabendraudavo, mintimis pasidalindavo“, – prisimena Veronika. 

Šviežiai iškeptai kaimo seniūnaitei Jurgitai Vaitkevičienei Miegėnuose gyventi gera. / A. Barzdžiaus nuotr. Pasirūpino gatvių pavadinimais

2003 metais, prasidėjus Kėdainių rajono kaimo bendruomenių steigimo vajui, Miegėnai, nenorėję likti nuošalyje, atsilikti neketino. Kaimo entuziasčių Zitos Valiauskienės ir Irmos Bajorūnės iniciatyva 2003 metų balandžio mėnesį Miegėnuose įkurta kaimo bendruomenė. 

„Vienas iš ryškesnių pirmųjų veiklos darbų – 2003 metais pasirūpinta gatvių pavadinimais ir namų numeriais. Draugystės gatvėje buvo suskaičiuotos 65 sodybos, Nykio – 12, Mechanizatorių – 10, Liepų – 10. 

Pasirūpinome rodykle su nuoroda „Nykio vinkšna“, sutvarkėme šalia Nykio vinkšnos esančią aplinką. Tai – įspūdingas ir tvirtas guobinių šeimos medis, mažai kuo nusileidžiantis ąžuolams ir beveik neturintis nudžiūvusių šakų. 

Įsteigus bendruomenę, vieni pirmųjų įsijungėme į krūties vėžio prevencijai skirtą projektą-konkursą „Nedelsk“. 

Jau po metų Miegėnų malūne-muziejuje Miegėnų mokyklos mokytojos pristatė Žemaitės spektaklį „Trys mylimosios“, švęsdami Jonines pirmą kartą sugalvojome pagerbti Miegėnuose gyvenančius Jonus ir Janinas. Jų tuo metu buvo daugiau nei dvidešimt. Šiuo metu kaime negyvena jau net dešimt šių varduvininkų. 

Laikas bėga, kaimas neišvengiamai sensta. Tikrai labai pasigendame tų žmonių, kurie anais laikais buvo tikrai aktyvūs, savo laiku lankė suburtų kolektyvų veiklą, nepraleisdavo nei vieno renginio. 

Tais pačiais metais apdovanojome gražiausių sodybų šeimininkus, liepos 6-ąją nemažas miegėniškių būrys rinkosi prie malūno-muziejaus giedoti valstybės himno“, – pirmuosius bendruomenės gyvavimo metus apžvelgia Veronika.  

Miegėnų bendruomenės pirmininkės pareigas einanti Vijolė Juknienė džiaugiasi jaukiomis bendruomenės centro patalpomis. / A. Barzdžiaus nuotr. Iš vienos vietos į kitą

Tuo metu bendruomenė naudojosi buvusia ūkio sale, kurią 2005 metais patys miegėniškiai savo lėšomis susiremontavo. 

„Daug padėjo Gudžiūnų seniūnija ir tuo metu seniūno pareigas ėjęs Romualdas Gailiūnas. Ši salė buvo nešildoma. Vėliau bendruomenė persikėlė į malūną-muziejų, kurį remontuojant vėlgi sulaukėme seniūnijos pagalbos. Bėda ta, kad malūnas-muziejus taip pat nebuvo šildomas.

Na, o nuo 2012 metų Miegėnų bendruomenės centras yra buvusios valgyklos ir 1981 metais pastatytos parduotuvės patalpose. 

Pagal panaudos sutartį 15 metų patalpas bendruomenės centrui išnuomojo verslininkas Andrius Drižys“, – apie bendruomenės centro kilnojimąsi iš vienos vietos į kitą šneka Veronika.

Šildoma salė su scena

„2013 metais bendruomenė parengė projektą „Jaukios patalpos – Miegėnų bendruomenei“ paramai gauti. Pagal šį projektą bendruomenės centre įrengtos 180 kv. m. patalpos bendruomenės socialinėms reikmėms, tai – šildoma salė su scena ir pagalbinėmis patalpomis, kuriose gali tilpti iki 100 žmonių. 

Įgyvendinę dar vieną projektą, už gautas lėšas įsigijome lauko treniruoklius, įrengėme krepšinio ir tinklinio aikšteles prie Miegėnų tvenkinio. Šiemet iš projektinių lėšų įsigijome naują sporto inventorių. 

Pradėjome populiarinti petankę. Tai – žaidimas su metaliniais rutuliais. Kadangi žaidimo paviršius neturi standarto ir jį rekomenduoja žaisti ant ne per daug minkšto ar kieto paviršiaus, todėl mes jį žaidžiame tiek ant žolės, tiek ir ant smėlio. Nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ar sugebėjimų petankę gali žaisti visi“, – apie dabartines bendruomenės centro patalpas, viešąsias erdves ir patogumus pasakoja jau ketvirtus metus Miegėnų bendruomenės pirmininkės pareigas einanti Vijolė Juknienė.

Į Miegėnus tik šiemet gyventi atvykusi Gintarė Brazauskienė sodybą kaime nusipirko jau seniai, kone prieš aštuonerius metus. / A. Barzdžiaus nuotr. Juda į priekį

„Prisiminus bendruomenės sukūrimo pradžią, negaliu nepaminėti, jog tuo metu viskas buvo visiškai kitaip, tačiau po truputį judėdami į priekį šiuo metu džiaugiamės tikrai brandžia, vieninga ir geros valios nestokojančia bendruomene bei per jos gyvavimą nuveiktais prasmingais darbais“, – pasidžiaugia Vijolė.

Bendruomenėje – 65 nariai

Šiuo metu Miegėnų bendruomenėje – 65 nariai. 10 iš jų – itin aktyvūs. Iš viso kaime gyvena apie 300 gyventojų.

Pagrindinės šventės – prie tvenkinio

Miegėnai – gražių tradicijų turintis kraštas. Šiltuoju metų sezonu tradiciniai renginiai ir šventės kaime organizuojamos prie Miegėnų tvenkinio, kurio atsiradimo istorija – neeilinė. 

Prieš kelis dešimtmečius per Miegėnus tekantis Nykio upelis buvo užtvenktas. Taip atsirado Miegėnų tvenkinys, kuris vėliau buvo įžuvintas. Dabar tai ne tik gražiai sutvarkyta aplinka garsėjanti erdvė, bet ir vieta, kurioje miegėniškiai švenčia kaimo šventes ar rengia sporto varžybas. Prie tvenkinio aplinkos gražinimo daug prisidėjo Gudžiūnų seniūnija.

Žiemą kaimo gyventojams šventės ar kitokie užsiėmimai rengiami bendruomenės centro patalpose.

Gegužinės pamaldos nebevyksta

„Daugelį metų Miegėnuose vykdavo gegužinės pamaldos. Visą gegužės mėnesį, kiekvieną vakarą moterys rinkdavosi į malūną-muziejų giedoti giesmes, o mėnesiui pasibaigus Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje buvo užperkamos šv. Mišios už visą kaimą. 

Nebeliko tų moterų, kurios vesdavo giedojimus, todėl jau antri metai gegužinių pamaldų nebeorganizuojame“, – pabrėžia Vijolė.

Miegėnuose didžioji dauguma ūkininkų verčiasi grūdinėmis kultūromis arba pienininkyste, o štai nuo 2011 metų ūkininkauti pradėjusi Donata Staugienė augina šilauoges. / A. Barzdžiaus nuotr. Sodina ąžuoliuku giraitę

„Kitos, gražia tradicija tapusios ir nuo bendruomenės įsikūrimo pradėtos rengti šventės, Miegėnuose organizuojamos iki šių dienų. 2011 metais pirmą kartą surengta sveiko maisto šventė-konkursas, kuriame nebuvo alkoholio, spėjo išaugti į kasmetinę rajoninę šventę. 

2012 metais paminėjome kaimo 640 metų gimtadienį. Ta proga pradėta sodinti ąžuoliukų giraitė. Sodinukus išaugino buvusi bendruomenės pirmininkė Veronika.  Ąžuoliukų sodinimas buvo tęsiamas ir 2013 metais švenčiant bendruomenės dešimtmetį“, – apie Miegėnuose įgyvendintas gražias iniciatyvas pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Pajuto išskirtinę dvasią

„Šventės, kurios buvo švenčiamos nuo pat bendruomenės įsikūrimo, liko ir iki šių dienų. Tai – Užgavėnes, Joninės, Adventas. 

Jau keletą metų pagal projektinę veiklą organizuojame vaikų vasaros stovyklas, pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis, aerobikos ir jogos užsiėmimus, kiokušin treniruotes vaikams ir jaunimui, kurias veda iš Kėdainių atvykstantis treneris Vaidas Rudelis.

Turime nemažas patalpas, todėl galime organizuoti net ir tokias šventes kaip seniūnijų dienos.

Didelio kaimo gyventojų dėmesio susilaukė gongų, juoko ar piešimo terapijos. Dar dabar prisimename, kada gongų terapiją organizavome Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje. 

Tie, kas ten lankėsi, pajuto nepakartojamą jausmą, išskirtinę dvasią ir gongų muzikos poveikį“, –  rengiamas šventes ir organizuojamus užsiėmimus Miegėnų kaime vardija Vijolė. 

Tradicinis šiupinys

Prie organizuojamų švenčių noriai prisideda ne tik bendruomenei priklausantys nariai ar kiti kaimo gyventojai, bet ir patyrusi gaspadinė, aktyvi bendruomenės narė Vida Steponavičiūtė. 

Džiugu, kad kiekvienais metais Joninių šventės metu Balsių medžiotojų klubas remia Miegėnų bendruomenę, todėl  kaimo gyventojų mylima šeimininkė Vida gali išvirti labai gardų šiupinį, kuriuo būna vaišinami visi renginio dalyviai ir svečiai.

Išleido knygelę

„Labai džiaugiamės, kad Miegėnai turi mėgėją poetę Janiną Jakšienę, o ilgametė Miegėnų mokyklos mokytoja, buvusi kraštotyrininkė Adelė Šikšnytė praėjusiais metais išleido istorinį-kraštotyrinį leidinį apie Miegėnus“, – nusipelniusius Miegėnų kraštui žmones vardija Vijolė.

Mokosi 100 mokinių

Išskirtinai visoje Gudžiūnų seniūnijoje miegėniškiai turi pagrindinę mokyklą. Joje mokosi beveik 100 mokinių, dirba daugiau nei 20 darbuotojų, pusė iš jų – vietiniai kaimo gyventojai.

Labai džiaugiamės, kad  kaime dar turime veikiančią Kėdainių rajono savivaldybės priešgaisrinės  tarnybos Miegėnų ugniagesių-gelbėtojų komandą.

Ūkininkų netrūksta

Kaip ir tradicijų, taip Miegėnų kaime netrūksta ir ūkininkų. Strategiškai patogioje vietoje įsikūręs kaimas – tikras ūkininkų traukos centras. 

Ūkininkai Miegėnuose pradėjo kurtis nuo 1989 metų. Pamažu jų daugėjo, plėtėsi dirbamos žemės plotai. 

Darbo yra, darbininkų – ne

Miegėnuose didžioji dauguma ūkininkų verčiasi grūdinėmis kultūromis arba pienininkyste, o štai nuo 2011 metų ūkininkauti pradėjusi Donata Staugienė augina šilauoges. 

16 metų Miegėnuose gyvenančiai Donatai apie stebuklingą uogą leptelėjo uošvis. 

„Ir dabar jau visas hektaras pas mane tų stebuklingų uogų mėlynuoja. Labai džiaugiuosi šia vieta, nes tai – strategiškai patogi vieta. Visa užauginta produkcija nesunkiai pasiekia visus Lietuvos kampelius. 

Kiek sunkiau čia su darbininkų paieškomis. Atrodo žmonių kaime apstu, yra ir nedirbančių, bet ne visi noriai ateina dirbti, gal bijo, o gal įtaką daro motyvacijos stoka. 

Dėl darbininkų trūkumo plėstis savo ūkyje nebegaliu, nes sunkiai su visa situacija susitvarkau jau ir dabar“, – nuogąstauja Donata. 

Siūlo pagalbą

Į Miegėnus tik šiemet gyventi atvykusi Gintarė Brazauskienė sodybą kaime nusipirko jau seniai, kone prieš aštuonerius metus. 

„Sodybą Miegėnuose įsigijome prieš maždaug 8 metus, o apsigyvenome tik šių metų birželio mėnesį. Nors prabėgo dar trumpas laiko tarpas, tačiau kiek teko bendrauti su kaimo gyventojais, visi labai draugiški. 

Padėti pasisiūlo net patys. Nežinau, ar čia man taip papuolė į gerą kompaniją įkristi, ar iš tikrųjų čia taip yra. Na bet laikas parodys“, – draugiška Miegėnų kompanija džiaugiasi Gintarė.

Atsakomybės nebijo

Šviežiai iškepta Miegėnų kaimo seniūnaitė Jurgita Vaitkevičienė nedaugžodžiavo, tačiau visi taikliausi ir gražiausi žodžiai buvo skirti ne tik pačiam kaimeliui, bet ir jame gyvenantiems žmonėms. 

„Miegėnuose žmonės geri, gyvenvietė graži. Visur dalyvaujam, esu aktyvi bendruomenės narė. 

Atsakomybės nebijau, taip jau išėjo, kad mane išrinko, tai teks dabar jau ir atlikti pareigas. Ir iki šiol daug darbų bendruomenei dirbdavau, bet dabar jau oficialiai esu išrinkta seniūnaite“, – tikina Jurgita.

 

1 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.

SKELBIMAI

touched by digitouch!