GYVENIMAS MARGAS

Visos kategorijos
  / Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.

Kėdainiečių šeima Paobelyje sukūrė rojaus kampelį

Dimitrijus KUPRIJANOVAS - 14:16 Rugpjūčio 07d. 2019

Kėdainiečių Algirdo ir Danutės Granauskų sodyba Paobelio kaime traukte traukia prašalaičių žvilgsnius. Vos per keletą metų prie bevardžio upelio žmonės įkūrė tikrą rojaus kampelį – su kriokliais, takeliais, suoliukais, gėlynais, poilsio zonomis. Šeima viską darė savomis rankomis, mat Algirdas tikras auksinių rankų meistras, o Danutė nuostabi įkvėpėja, puoselėtoja ir prižiūrėtoja.

Žinomas meistras

Kėdainietis A. Granauskas – žinomas auksinių rankų menininkas. Vyras jau keturis dešimtmečius laisvalaikiu raižo verpstes, kurių viena siekia net jo ūgį. Namo rūsį jis pavertė tikru muziejumi, mat visos sienos išpuoštos neapsakomo grožio verpstėmis. Ir visai neseniai paaiškėjo, kad vyriškis kartu su žmona savo sodyboje Paobelyje sukūrė tikrą meno meką – įrengė apmąstymų kampelį, pastatė paminklą, sukūrė žaidimų oazę vaikams. Ir visa tai – kėdainiečio hobis. Drožybos meno jis niekur nėra mokęsis, niekas jo to ir nemokė.

Vyriškis su žmona įdėjo daug pastangų, kad upelio krantus paverstų tikru rojaus kampeliu. Šeima upelio krantus išklojo akmenimis. Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr. Sodyba – meno kūrinys

Su Algirdu ir Danute nutariame susitikti jų išpuoselėtoje sodyboje. Algirdas vis pabrėžia, kad daug laiko praleidžia sodyboje Paobelio kaime, ten jis turi daugybę darbų, tad ir raižymui laiko pritrūksta. Ten jis taip pat viską sukūręs savo rankomis. 

Nusprendžiame nuvykti, o nuvykę apstulbstame – jei jis nebūtų pasakęs, kad tai sodyba, tikrai pamanytume, jog čia koks liaudies buities muziejus. Pasirodo, Algirdas moka apdirbti ir akmenį, gamina lauko baldus, sūpynes, kėdutes, suolelius, vaikų žaidimų namelius...

Įamžino datą

Algirdo sodybą nuo kelio pamatysite labai nesunkiai – ji apsodinta puošniais augalais.

Vos atvykus, išvystame akmeninį graviruotą paminklą.

„Norėjau įamžinti datą, kada mes čia atsikėlėme. Dirbu ir su akmeniu, tad nėra sunku, tik kantrybės, noro ir įrankių reikia“, – juokiasi vyras, savo rankomis pažabojęs net akmenį. 

Ir visa tai tiesiog stulbina! „Tai ką dar jis moka? Gal daugiabučius stato? Tikrai nenustebintų“, – mintyse pagalvoju ir toliau keliaujame apžiūrėti sodybos.

Viskas sukurta vyro rankomis

Sodyboje daug įvairių kūrinių iš medžio: drožinių, skulptūrėlių, kitų gražių dalykėlių. Algirdas net lauko baldus ir išmaniąsias medines kėdes pasigamino savo rankomis.

Algirdas labai myli vaikus. Savo anūkams jis sumeistravo medinį žaidimų namelį, sūpynes, mažus suoliukus, kėdutes, smėlio dėžę. Ir viskas – iš natūralaus medžio, tik paties Algirdo rankų darbas. Žodžiu, veiklos ir užsiėmimų vaikams tikrai netrūksta, vyriškis čia jiems įrengęs tikrą žaidimų oazę.  Aut. past.

„O kas čia yra? Nieko sunkaus! Sugalvoji ką nors gražaus ir darai. Svarbu, kad medienos būtų. Štai ir kėdutės sulankstomos, bet ne bet tokios, jos specialios, labai patogios nugarai, tik sunku po to atsistoti, ir štai staliukai, suoliukai...“ – vardija ir rodo Algirdas, o mums nuo visko jau ima raibti akys. 

Duoklė vaikams

Algirdas labai myli vaikus. Savo anūkams jis sumeistravo medinį žaidimų namelį, sūpynes, mažus suoliukus, kėdutes, smėlio dėžę. Ir viskas – iš natūralaus medžio, tik paties Algirdo rankų darbas. Žodžiu, veiklos ir užsiėmimų vaikams tikrai netrūksta, vyriškis čia jiems įrengęs tikrą žaidimų oazę. 

Sodyboje daug įvairių kūrinių iš medžio: drožinių, skulptūrėlių, kitų gražių dalykėlių. Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr. Kai pritrūksta minčių...

Būna tokių dienų, kai Algirdui pritrūksta minčių. Kad tokios dienos nebūtų slegiančios, jis sugalvojo šalia tekančio mažyčio upelio įsirengti minčių kampelį, o ten – apmąstymų suolelį. 

„Su žmona nusprendėme sutvarkyti šį kampelį. Aš užsiėmiau labiau vyriškais darbais, o ji –moteriškais. Čia buvo tikras šabakštynas, o dabar puikus kampelis pasėdėti, pamąstyti, paklausyti, kaip teka upeliūkštis. Nors joks čia upeliūkštis, čia nuo seno šaltinėlis teka, bet vis tiek labai ramina tas vandens čiurlenimas“, – atskleidžia Algirdas.

Daug darbo

Vyriškis su žmona įdėjo daug pastangų, kad upelio krantus paverstu tikru rojaus kampeliu. Šeima upelio krantus išklojo akmenimis. Vyriškis pristatė savo gamybos suoliukų, sumeistravo krioklius, kad vanduo dar įspūdingiau čiurlentų. Danutė įrengė nuostabius gėlynus, kurie nuolat traukia prašalaičių žvilgsnius. Šeima sako, kad darbai jau visiškai baigti ir rojaus kampelį belieka tik prižiūrėti, kad žolės neužželtų.

Suteikė pavadinimą

„Viską kūrėme būtent dėl šio mažyčio bevardžio upelio. Jei ne jis, čia nebūtų taip gražu. Aš sugalvojau upeliui vardą suteikti. Mano anūkės vardas Milda, tai upelį pavadinau jos garbei – Mildupis. Atsinešiau akmeninę lentą ir iškaliau šį pavadinimą. Pastačiau prie upelio, įamžinau, labai gražu“, – šypsosi vyriškis.

Kėdainietis A. Granauskas – žinomas auksinių rankų menininkas. Vyras jau keturis dešimtmečius laisvalaikiu raižo verpstes, kurių viena siekia net jo ūgį. Namo rūsį jis pavertė tikru muziejumi, mat visos sienos išpuoštos neapsakomo grožio verpstėmis. Aut. past.

Džiaugiasi turėdama auksarankį

Algirdo žmona džiaugiasi turėdama auksarankį vyrą. Pasak jos, jis viską sutaiso, sutvarko, pagamina ir pastato, ką reikia.

„Reikia stalo – bus, reikia kėdės – bus... Na, žodžiu, viską jis sugeba, šaunuolis. Mes taip pat puoselėjame sodybą, čia, kur dabar apmąstymų kampelis, buvo tikras dilgėlynas. O dabar čia prisodinome įvairių augalų, medelių. Čia nuolat čirškia paukšteliai. Čia būti labai gera. Svarbiausia, visko neapleisti, prižiūrėti, ir bus nuostabu“, – šypsosi auksarankio žmona, kuri atsakinga už sodyboje esančias gėles, aplinkos priežiūrą.

Ne rūsys, o muziejus

Algimanto rūsys labiau primena muziejų nei rūsį daržo gėrybėms ar nereikalingiems daiktams susidėti. Čia kiekvienas daiktas turi savo vietą. Bent jau taip pasakoja pats vyriškis ir vedasi mus apsidairyti. 

Tai, ką išvystame rūsyje, priverčia aiktelėti. Viso rūsio sienos nukabinėtos skirtingų raštų verpstėmis, kurios yra viena už kitą gražesnės. Negalime atsistebėti.

Ir stebina ne tik verpstės, bet ir taip pat idealiai sutvarkytas daugiabučio rūsys, kurį prižiūri Algirdas.

Kėdainiečių Algirdo ir Danutės Granauskų sodyba Paobelio kaime traukte traukia prašalaičių žvilgsnius. Dimitrijaus Kuprijanovo nuotr.Niekas nemokė

Vyriškis pasakoja, kad raižyti verpstes pradėjo sugrįžęs iš kariuomenės. O istorija labai įdomi.

„Na, juk vieni ėjo žvejoti, kiti medžioti, kiti kažką kolekcionavo, dar kiti turėjo kitų hobių, o aš pabandžiau raižyti ir man labai patiko. Taip ir raižau jau kokius keturis dešimtmečius, vis negaliu sustoti“, – šypsosi gerai nusiteikęs Algirdas. 

Negali suskaičiuoti

„Kiek per tą laiką sukūriau kūrinių – niekaip nesuskaičiuočiau. Vienas verpstes laikau čia, rūsyje, kitas – kambaryje, kitas sodyboje, o kiek jų dar padovanota! Nesu nė vienos verpstės pardavęs – arba pasilieku sau, arba padovanoju. Taip pat kilo mintis išraižyti labai didelę verpstę, raižiau labai ilgai, o kokio ji ilgio – taip ir nežinau, maždaug mano ūgio, tai gal apie 170 centimetrų. 

Rekordų nesiekiu, nes man paprasčiausiai įdomu kurti. Pažvelkite, nerasite nė vienos tokios pat verpstės – jos visos skirtingos, o iš kur kyla idėjos raštams – nežinau, tiesiog taip išeina, ir pažįstami sako, jog išeina gražiai“, – kuklinasi vyriškis, daugybę metų dirbantis Kėdainių kelių tarnyboje. 

Sunkiausia nusipiešti

Pats Algirdas sako, jog raižyti nėra sunku, sunkiausias darbas – nusipiešti verpstės kontūrus būsimam kūriniui. 

„Piešiu tikrai ilgai, o raižymas užima kiek mažiau laiko. Raižau vakarais, po darbo ir savaitgaliais. Neseniai buvau susižeidęs, tad turėjau nedarbingumo pažymėjimą, negalėjau dirbti savo tiesioginio darbo, tad sėdėjau ir raižiau. Mane tai atpalaiduoja, be to, jaučiu, kad darau kažką gražaus. Labai malonus užsiėmimas“, – teigia vyriškis.

Rėžtukas savadarbis

Algirdas net rėžtukus naudoja savadarbius. Vyras pirktiniais nepasitiki, esą jie neilgalaikiai.

„Buvau vieną kartą nusipirkęs rėžtuką, buvo labai nepatogus, labai sunku su tokiu raižyti. Labai nepatiko man. O čia aš pasidarau iš paprasto metalo gabaliuko, medienos ir izoliacinės medžiagos. Išėjo puikiausiai, pagal ranką, kaip aš sakau“, – šypteli vyriškis. 

Nelinkęs eksponuoti

Vyriškis savo darbų nelinkęs vežioti į parodas, eksponuoti ar jais girtis. Jo darbus mato kaimynai, pažįstami žmonės.

„Esu per visą gyvenimą tik vieną kartą buvęs parodoje. Ten tikrai mane vertino puikiai. Bet nežinau, na, man nelabai patinka rodytis, eksponuoti, girtis. Juolab kad žmonės prašo parduoti, o aš neparduodu. Tai va taip tyliai ir dirbu sau, raižau kada užsinoriu ir kur papuola – tai rūsyje, tai kambaryje, tai sodyboje“, – atskleidžia ramaus būdo kraštietis. 

4 Skaityti komentarus / komentuoti

Komentuoti

Naujienų portalo www.rinkosaikste.lt redakcija neatsako už komentarus ir jų neredaguoja, tačiau rodo komentaro autoriaus IP adresą ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, pažeidžia įstatymus ar reklamuoja. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus redakcija.ra@gmail.com. Už komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn. Skelbdami savo nuomonę, jūs sutinkate su taisyklėmis.
Griežtai draudžiama www.rinkosaikste.lt paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.rinkosaikste.lt kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite
img

Prisiminimuose – išnykusių kaimų vaizdas

Diena kaime
11:53 Rugpjūčio 22d. 2019
img

Valinava – pavadinimas iš meilės

Diena kaime
10:08 Rugpjūčio 21d. 2019
img

Kemėši̇̀škiai: kaimas kunigo pavarde

Diena kaime
13:48 Rugpjūčio 13d. 2019
img

Mažo kaimo dideli turtai

Diena kaime
1
08:30 Liepos 31d. 2019
img

Šimtametės mokyklos kryžkelės

Diena kaime
1
13:42 Liepos 18d. 2019

SKELBIMAI

touched by digitouch!